Medicina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Aukščiausias įvertinimas, kuriuo apdovanojama medicinoje yra [[Nobelio prizas]] Fiziologijoje ar Medicinoje. Juo apdovanojama nuo 1901 m. Nobelio asamblėjoje.

 

 

Klinikinėje praktikoje gydytojai asmeniškai ar komandoje įvertina pacientus tam, kad diagnozuotų, gydytų ir apsaugotų nuo ligos naudojant klinikinį nuosprendį. Gydytojo–paciento santykiai įprastai prasideda nuo paciento ligos istorijos nagrinėjimo ir medicininių tyrimų, sekami medicininės apklausos<ref>[ http://www.worldcat.org/title/medical-interview-mastering-skills-for-clinical-practice/oclc/232304023], Coulehan JL, Block MR (2005). The Medical Interview: Mastering Skills for Clinical Practice (5th ed.). F. A. Davis. ISBN 0-8036-1246-X. OCLC 232304023.</ref> ir fizinio ištyrimo. Baziniai diagnostiniai medicininiai įrankiai (pavyzdžiui: [[stetoskopas]], liežuvio nuleidėjas) yra dažnai naudojami. Po ištyrimo dėl požymių ir apklausus paciento simptomus gydytojas gali užsakyti medicininius tyrimus (pavyzdžiui, [[kraujo tyrimas|kraujo tyrimą]]), paimti [[biopsija|biopsiją]], ar išrašyti [[Vaistas|vaistų]] ar kitų [[terapija|terapijų]]. [[Diferencinė diagnostika|Diferencinės diagnostikos]] metodu yra išbraukiamos būsenos apibūdintos apklausos metu. Per susitikimą tinkamai informavus pacientą apie visus tiesiogiai susijusius faktus yra svarbus gydytojo–paciento santykiams bei tolimesnėje pasitikėjimo tarp gydytojo ir paciento plėtroje. Medicininis susitikimas tada būna dokumentuojamas į medicininius įrašus, kurie yra legalus dokumentas daugelyje jurisdikcijų. Po to sekantys susitikimai galėtų būti trumpesni, tačiau turi sekti tą pačią bendrą procedūrą.