Gediminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|titulas = [[Lietuvos didysis kunigaikštiskaralius]]

{{otheruse|LDKLK valdovą|kaimą Utenos rajone|[[Gediminas (Utena)]]}}

'''Gediminas''' (~[[1275]]-[[1341]]) – pirmasis (?) Lietuvos didysis kunigaikštiskaralius iš [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijos]]. ~[[1295]](?)-[[1316]] m. – [[LDK]] submonarchas (ar bent jau [[Žemaitija|Žemaičių]] kunigaikštis), [[1316]]–[[1341]] m. – [[wikt:LDK|LDK]].

Lietuvos Didžiojo kunigaikščiokaralystes sostą Gediminas užėmė po [[Vytenis|Vytenio]] mirties (galimas daiktas, po 1315 ar 1316 m. įvykusio dinastinio perversmo). Iki tol, kaip [[LDKLK]] submonarchas, valdė Trakų kunigaikštystę (nuo XIII a. pabaigos jis greičiausiai rezidavo jo paties iniciatyva sumūrytoje [[Senieji Trakai|Trakų]] pilyje); XIV a. pradžioje išgarsėjo kaip gabus karvedys (XIII ir XIV a. sandūroje Gedimino vadovaujama lietuvių kariuomenė ne kartą atrėmė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] bandymus įsitvirtinti Žemaitijoje). Tačiau Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščiokaraliaus, valdymo laikotarpis nepasižymi didesnėmis karinėmis lietuvių pergalėmis, išskyrus gal tik [[Medininkų mūšis|Medininkų mūšį]] ([[1320]] m.).

LDKLK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas [[kryžiuočiai|kryžininkų]] agresiją ir, daugiausia diplomatinėmis priemonėmis, varžydamasis su [[Aukso orda]] bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. I pusėje nedideles rusų kunigaikštystes pradėjusia vienyti [[Rusija|Maskvos DK]].

LDKLK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDKLK buvo prijungti [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebskas]] (1320 m.) ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Volynė]] ([[1340]] m.), į [[vasalas|vasalinę]] priklausomybę pateko [[Pskovo respublika|Pskovas]] (~1320 m.), [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovas]] (~1323 m.), [[Naugardo Severskio kunigaikštystė|Severėnų Naugardas]] (~1323 m.), [[Smolensko kunigaikštystė|Smolenskas]] (~1325 m.), [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevas]] (iki 1330 m.), [[Perejeslavlio kunigaikštystė|Perejaslavlis]] (iki 1330 m.). LDKLK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.

~[[1325]] m. [[Irpenės mūšis|kautynėse prie Irpenės]] upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, [[Briansko kunigaikštystė|Briansko]] ir kt. Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Mintautą [[Teodoras Kijeviškis|Fiodorą]] ar Algimantą Fiodorą (dauguma istorikų jį laiko Gedimino giminaičiu). Kita vertus, visą Fiodoro valdymo Kijeve laikotarpį (1325(?)-[[1363]] m.) ir net kurį laiką po Kijevo kunigaikštystės prijungimo prie LDKLK (bent 1363–[[1374]] m.) Kijevo-Perejaslavlio žemė (kaip ir visas Černigovo-Severėnų kraštas bei [[Podolė]]) mokėjo „tradicinę“ duoklę [[Aukso orda]]i.

[[1322]] m. Gedimino valdoma LDKLK sudarė karinę sąjungą su [[Mazovija]], o [[1325]] m. – ir su [[Lenkija]] (tais pačiais metais Gedimino duktė [[Aldona]] buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero). Abi šios karinės sąjungos buvo nukreiptos prieš Vokiečių ordiną.

== Gedimino mėginimai suvakarietinti LDKLK visuomenę ==

Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią LDKLK europietinimo programą. Siekdamas ją įgyvendinti, [[1323]]–[[1324]] ir [[1341]] m. jis nesėkmingai mėgino [[krikštas|apsikrikštyti]]. [[Kryžiuočiai]] visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. Pirmojo savo bandymo apsikrikštyti metu Gediminas pasiekė tik tiek, kad [[1324]] m. iš Rygos į Vilnių atvykę popiežiaus legatų (pasiuntinių) atstovai tų metų pab. patvirtino 4 metų paliaubas tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino. Netrukus po to Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija (kaip viena jos išdavų paminėtinas [[1326]] m. įvykęs sėkmingas jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis į [[Brandenburgas|Brandenburgo]] valstybę) ir bandė suartėti su [[Vengrija]].

Bene kritiškiausiu Lietuvai [[XIV amžius|XIV a.]] pirmos pusės tarpsniu, t. y. po kryžiuočių [[1329]] m. [[kryžiaus žygiai|žygio]] į Žemaitiją ir [[1337]]–[[1338]] m. lietuvių prie Nemuno žemupio patirtų pralaimėjimų, Gediminas nutarė dar kartą mėginti apsikrikštyti ir šia intencija užmezgė ryšius su [[Čekija|Čekijos]] [[Pranciškonai|pranciškonais]]. [[1341]] m. į Lietuvą krikštyti Gedimino ir jo pavaldinių buvo atvykę čekų misionieriai, tačiau tų metų paskutinę savaitę Gediminas buvo nužudytas (įmanoma, nunuodytas). Šio nužudymo iniciatoriais galėjo būti tiek Vokiečių ordino vadovybė, tiek senosios tautinės lietuvių religijos šalininkai, tiek LDKLK [[stačiatikiai]]. Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad apie sąmokslą nužudyti Gediminą žinojo, bet jokių veiksmų prieš sąmokslininkus nesiėmė jo sūnus [[Jaunutis]] – būtent jis, tuoj po tėvo mirties, tapo naujuoju [[wikt:LDKLK|LDKLK]] kunigaikščiu.

== Reikšmingiausi LDKLK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu ==

# Panaikinta LDKLK politinė izoliacija iš Vakarų Europos pusės.

# Žymiai sustiprėjo LDKLK karinė galia.

# [[LDKLK]] iš vidutinio dydžio valstybės tapo viena didesnių Europoje.