Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:
'''Žmonijos istorija''' – šiuolaikinės [[mokslas|mokslinės žinios]] apie [[žmogus|žmogaus]] ir žmonių bendruomenių atsiradimą, vystymąsi, paplitimą ir veiklą pasaulyje.
Manoma, kad žmonės pasaulyje gyvena apie 2,5 mln. metų. Žmogaus atsiskyrimą nuo žmogbeždžionių ir kitų homininų apibūdinantys požymiai: sugebėjimas pasidirbti [[akmens įrankis|akmens įrankius]], padidėjęs [[smegenys|smegenų]] tūris, tikslesnis objektų užgriebimas rankomis, kalbos požymiai. Šiuolaikiniai žmonės atsirado prieš maždaug 200 000−100 000 metų. Apie jų vystymąsi, migraciją ir veiklą sprendžiama iš archeologinių radinių. Šis laikmetis iki rašytinių šaltinių atsiradimo vadinamas priešistoriniais laikais. Priešistorė skirstoma į [[Akmens amžius|akmens]], [[Bronzos amžius|bronzos]] ir [[Geležies amžius|geležies]] amžius pagal pagrindines medžiagas, naudotas įrankiams gaminti. Šią sistemą 1806 m. pasiūlė danų archeologas [[Christian Jurgensen Thomson]].
Apie [[3000 m. pr. m. e.]] [[Senovės Egiptas|Sen. Egipte]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] atsirado rašytinių šaltinių, prasidėjo istoriniai laikai. Žmonių bendruomenės pradėjo pasižymėti savybėmis, kurios bendrai apibūdinamos žodžiu [[civilizacija]]. Tačiau žmonių bendruomenės vystėsi nevienodu tempu, kai kurios jų buvo geografiškai atskirtos ir iki šių laikų išliko bendruomenių, gyvenančių [[Gentis (antropologija)|pirmykštės bendruomenės]] santvarkoje ir geležies amžiuje (pvz., Naujojoje Gvinėjoje).
Žmogus priklauso [[primatai|primatų]] būrio [[hominidai|hominidų]] šeimos homininų pošeimio [[Žmonės|žmonių]] (''homo'') genčiai. Savo elgesiu ir fizine išvaizda žmonės panašūs į [[žmogbeždžionė|žmogbeždžiones]]. Pagrindiniai skirtumai: žymiai didesnis smegenų tūris (vid. 1200–1400 cm³), gebėjimas bendrauti [[kalba]] ir mąstymas abstrakčiomis sąvokomis, simboliais. Manoma, kad šiuolaikinių žmonių, šimpanzių ir gorilų protėviai atsiskyrė iš bendrų pro-protėvių prieš 7−6 mln. metų. Manoma, kad tai atsitiko Rytų [[Afrika|Afrikoje]], kur rasta daugiausiai ir seniausių jų fosilijų. Taip pat manoma, kad tuo metu regionas buvo apgyvendintas įvairių primatų, kurie gyveno grupėmis ir dalis jų tikriausiai vaikščiojo ant dviejų kojų. Tikėtina, kad pirmieji primatai iš miško pradėjo keltis į [[savana|savanas]] prieš 10 mln. metų. Judėjimas dviem kojom ir stačiu stuburu padėjo nukeliauti didesnius atstumus atviroje vietovėje ir nešti daugiau maisto. Atlaisvintos priekinės galūnės virto rankomis, kuriomis buvo galima pagriebti objektus, pvz., plėšrūnų nesuėstą grobį ar užmušti smulkius gyvūnus. Šių savybių atsiradimas lėmė didesnių smegenų išsivystymą.
▲'''[[Terry Pratchett|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|