Organizacinė kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Juodasdg (aptarimas | indėlis)
S stiliaus koregavimas, gramatinių klaidų taisymas
 
Eilutė 14:
Organizacijos vidaus '''Darbo grupės''' irgi turi savo bendravimo bei elgesio normas ir būdą, kuris daro įtaką platesnei organizacijai.
 
'''Užduotis'''. Kultūra gali būti „importuota“. Tai yra, pavyzdžiui, kompiuterių specialistas gali turėti gebėjimus, kalbą ir elgesį, įgytą nepriklausomai nuo organizacijos, kuriskurie skiriasi nuo bendradarbių, ir tai daro įtaką organizacijos kultūrai.
 
VadovybėOrganizacijos kultūrai ypatingai didelę įtaką daro jos vadovai. Vadovai gali nustatyti '''organizacijos kultūrą''', ir norėtisiekti įpirštiįdiegti organizacijos vertybes ir elgesio kodeksą (etiketą), kuriskurie atspindėtų organizacijos tikslus.
 
== Stipri ir silpna kultūra ==
Sakome, kad yra '''stipri kultūra yra stipri''' tuomet, kai organizacijos nariai veikia dėl to, kad jų vertybės linkusios atitikti organizacijos vertybes. Ir priešingai, '''kultūra yra silpna,''' kuomet šios vertybės yra linkusios skirtis nuo organizacijos vertybių. Tuomet kontrolė gali būti pasiekiama daugybės biurokratinių procedūrų dėka.
Ir priešingai, yra '''silpna kultūra''', – kuomet šios vertybės yra linkusios skirtis nuo organizacijos vertybių. Tuomet kontrolė gali būti pasiekiama daugybės biurokratinių procedūrų dėka.
 
Kur kultūra stipri – žmonės veikia todėl, kad jie tiki, kad tai, ką jie daro, yra tai, ką reikėtų daryti. Tačiau šiuo atveju egzistuoja kito reiškinio rizika: pernelyg grupinio mąstymo ({{en|Groupthink}}). Tai yra būsena kai žmonės mąsto taip panašiai, kad jie negali atsispirti grupiniam mąstymui, ir taip sumažėja inovacinių minčių. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, kur yra didelis pasitikėjimas centriniu charizmatiniu organizacijos vadovu, ar kur yra perdėtas tikėjimas organizacijos vertybėmis.
eilutė 29 ⟶ 28:
 
==Organizacijų kultūros tipologija==
Organizacinė kultūra nėra apibrėžiama vien tik vadybos mokslo pagalba, ji taip pat gali būti apibrėžta psichologinių kriterijų pagalba. Mokslininkai siūlo klasifikuoti kultūras pagal psichologinius kriterijus: paranojinė, paremta prievarta, depresinė, šizoidinė, oportunistinė ir įsipareigojanti kultūros.
*''Paranojinė kultūra''. Organizacijoms, kuriose pasireiškia paranojinė kultūra, yra būdingi nepasitikėjimo ir baimės atributai. Tokioje organizacijose vadovai audringai reaguoja į bet kokį trukdį. Čia nuolat ieškoma kitų klaidų ir norinčių pakenkti.;
*''Prievarta paremta kultūra''. Organizacijoms su prievarta paremta kultūra pabrėžiama tvarka, be to žmonių santykiams yra būdingas orientavimasis į pavaldumą. Tokiose organizacijose netikėtumai turi būti pašalinti, viskas apsvarstyta ir sureguliuota, emocijos nereikalingos.;
*''Depresinė kultūra''. Įmonėms su [[depresija|depresine]] kultūra yra būdinga baimė ir nepasitikėjimas bei pesimistinės prognozės. Akivaizdu, kad tokiose organizacijose tikima lemtimi, laukiama paramos iš kitur. Natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms organizacijos gyvenimas sukasi įprastoje aplinkoje, kur rutina nulemia žmonių elgseną;