Vilniaus viešasis transportas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 3:
[[Vaizdas:VilniausAutobusasBenz.JPG|thumb|Vilniaus autobusas Mercedes-Benz Citaro]]
[[Vaizdas:Vilnius solaris.jpg|thumb|Troleibusas [[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino 15 AC]]
{{nocontext}}
[[Vilnius|Vilniuje]] veikia dvi miesto viešojo transporto rūšys – autobusai ir troleibusai.
 
'''Vilniaus viešasis transportas''' – [[Vilnius|Vilniuje]] ir jo apylinkėse veikianti keleivių vežimo sistema. Vilniuje veikia dvi miesto viešojo transporto rūšys – autobusai ir troleibusai. 2020 m. mieste buvo 87 autobusų ir 18 troleibusų maršrutų, darbo dienomis į maršrutus išvažiuodavo 416 autobusų ir 188 troleibusai, poilsio dienomis – 251 autobusas ir 107 troleibusai.<ref name="SP">[http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/vezejai ''Vežėjai''], SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref> Viešuoju transportu kasdien pervežama apie 500 tūkst. keleivių.<ref name="MV">[https://www.vilniausviesasistransportas.lt/veikla-2/ ''Misija ir vizija''], Vilniaus viešasis transportas. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref>
Dauguma Vilniaus miesto maršrutų yra aptarnaujami valstybinio vežėjo [[UAB Vilniaus viešasis transportas|UAB „Vilniaus viešasis transportas“]], kuris dalį maršrutų yra perdavęs aptarnauti subrangovui UAB „Transrevis“. Miesto viešojo transporto maršrutų, jų eismo tvarkaraščių planavimu, bilietų platinimu ir keleivių kontrole užsiima savivaldybės įmonė „[[Susisiekimo paslaugos]]“.
 
Dauguma Vilniaus miesto maršrutų yra aptarnaujami valstybinio vežėjo [[UAB Vilniaus viešasis transportas|UAB „Vilniaus viešasis transportas“]], kuris dalį maršrutų yra perdavęs aptarnauti subrangovui UAB „Transrevis“„[[Transrevis]]“. Miesto viešojo transporto maršrutų, jų eismo tvarkaraščių planavimu, bilietų platinimu ir keleivių kontrole užsiima savivaldybės įmonė „[[Susisiekimo paslaugos]]“.
[[2017]] m. kovo 7 d. savivaldybės paskelbtą naujo vežėjo parinkimo konkursą laimėjo dviejų bendrovių – UAB „Transrevis“ ir Latvijos „Rīgas mikroautobusu satiksme“ – konsorciumas. Pagal pasirašytas sutartis naujasis Vilniaus miesto vežėjas į sostinę turės pristatyti devyniasdešimt penkis naujus autobusus, iš kurių 43 – ilgieji, arba triašiai autobusai, ir 52 – vidutinės talpos, arba dviašiai autobusai, talpinantys daugiau nei 60 keleivių. Iš viso naujasis vežėjas dirbs šeštadalyje visų autobusų maršrutų. Sutartis ilgalaikė – septyneriems metams, su galimybe ją pratęsti dar trims metams. <ref>[http://www.vilnius.lt/index.php?4204648051 Paaiškėjo pirmieji tarptautinio vežėjų parinkimo konkurso Vilniuje nugalėtojai, Vilniaus miesto savivaldybė, 2017 m. kovo 7d.]</ref><ref>[http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=1043 Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas, SĮ "Susisiekimo paslaugos", 2017 m. rugsėjo 5d.]</ref><ref>[http://www.vilnius.lt/index.php?2425417577 Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas, Vilniaus miesto savivaldybė, 2017 m. rugsėjo 5d.]</ref>
 
== Istorija ==
Pirmosios masinio keleivinio transporto priemonės – [[Diližanas|diližanai]] ir [[mnibusas|omnibusai]] Vilniuje pasirodė po 1862 m., kai buvo baigtas tiesti [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis]]. Miestui augant, šių transporto priemonių nebeužteko, todėl nutarta įrengti [[Vilniaus arklinis tramvajus|arklinį tramvajų]]. 1893 m. baigta tiesti pirmoji linija, vėliau – dar dvi. Diližanai ir omnibusai pamažu buvo išstumti iš miesto centro į priemiesčius. Arklių traukiami tramvajai, vadinamoji „konkė“, važinėjo trimis maršrutais: iš miesto centro į [[Vilniaus geležinkelio stotis|geležinkelio stotį]], [[Užupis|Užupį]] ir [[Antakalnis|Antakalnį]]. Bendras linijų ilgis buvo apie 10 km. Arklinio tramvajaus veiklą nutraukė [[Pirmasis pasaulinis karas]], o 1926 m. bėgiai buvo išardyti.
 
XX a. pr. [[Neris|Nerimi]] nuo Vilniaus iki [[Verkiai|Verkių]] nuolat kursavo trys keleiviniai garlaiviai. 1905 m. pasirodė pirmieji autobusai, kurie vasaros metu veždavo keleivius nuo dabartinės [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] iki Verkių. Reguliarus autobusų eismas prasidėjo tik nuo 1926 m., kai trimis maršrutais (maždaug buvusiomis tramvajaus linijomis) pradėjo kursuoti [[Šveicarija|šveicarų]] „Arbon“ autobusai. Po trejų metų atidarytos dar trys linijos, o 1938 m. Vilniuje buvo jau 8 autobusų maršrutai. Vėliau jų skaičius vis mažėjo, o 1940 m. liko tik 4: Geležinkelio stotis–[[Žvėrynas]], Geležinkelio stotis–Kareivinės ([[Šnipiškės]]), [[Vingio parkas]]–Antakalnis, Rotušės aikštė–Geležinkelininkų ligoninė. Kad būtų pigiau, autobusų važiuokles pirkdavo užsienyje, o kėbulus gamindavo Lietuvoje.
 
Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] miestas liko be viešojo transporto – visi autobusai buvo rekvizuoti karo reikmėms.
 
1946 m. kovo 13 d. atidarytas pirmas pokario autobusų maršrutas Žvėrynas–Geležinkelio stotis, o netrukus – dar du. Keleivius vežiojo 17 senų trofėjinių autobusų. 1950 m. mieste veikė 10 autobusų linijų, pamažu gerėjo ir autobusų parkas. 1956 m. lapkričio 6 d. atidarytas pirmasis troleibusų maršrutas iš geležinkelio stoties į Antakalnį, 1967 m. mieste buvo jau 13 maršrutų, kurių bendras ilgis siekė 217 km.<ref>[https://www.vilniausviesasistransportas.lt/uploads/pdf/istorija/Bukletas%20Vilniaus%20troleibusai_galutinis.pdf ''Vilniaus troleibusams – 55''], UAB „Vilniaus troleibusai”, 2001 m. P. 4. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref> 1971 m. Vilniuje buvo 33 autobusų maršrutai, 1986 m. – 40. Mieste važinėjo 230 autobusų, bendras maršrutų ilgis buvo 461 km. 2001 m. Vilniuje buvo 18 troleibusų ir 60 autobusų maršrutų, miesto gatvėmis kasdien važinėdavo 258 troleibusai ir 223 autobusai. Per metus troleibusai perveždavo 130 mln., autobusai – 80 mln. keleivių. 2002 m. Vilniuje dirbo ir 11 privačių vežėjų, vežusių keleivius 20 standartinės talpos autobusų maršrutais, ir 17 vežėjų, dirbusių 61 mikroautobusų maršrute.<ref>[https://www.vilniausviesasistransportas.lt/uploads/pdf/istorija/knyga.pdf ''Vilniaus autobusai: Įmonės istorija ir dabartis''], UAB „Vilniaus autobusai”, 2004. P. 11–46. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref>
 
2013 m. viešojo transporto sistema reformuota: panaikinti privačių vežėjų mikroautobusų maršrutai, atsirado greitieji autobusai, gatvėse padaugėjo autobusų juostų. Uždaryti 4 troleibusų maršrutai. 2015 m. pradėjo kursuoti naktiniai autobusai. 2017 m. savivaldybės paskelbtą naujo vežėjo parinkimo konkursą laimėjo dviejų bendrovių – UAB „Transrevis“ ir Latvijos „Rīgas mikroautobusu satiksme“ – konsorciumas. Įmonė aptarnauja 22 maršrutus.<ref>[http://www.transrevis.lt/lt/veikla/ ''Veikla''], Transrevis. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref> 2017 m. pradėta didžiausia Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimo programa. <ref>[https://vilnius.lt/lt/2017/09/05/prasideda-didziausias-vilniaus-istorijoje-viesojo-transporto-atnaujinimas/ ''Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas''], Vilniaus savivaldybė, 2017-09-05. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref>
 
== Autobusai ==
eilutė 14 ⟶ 23:
{{main|Vilniaus autobusai}}
 
2020 m. Vilniuje yrabuvo 796 greitieji, 75 pagrindiniai ir privežamieji bei 6 naktiniai autobusų maršrutai. kuriuMažiausiu ilgisintervalu sudaro(4–5 1802min. kmpiko metu) važinėjo greitieji autobusai.<ref name="SP"/> Autobusais2019 kasdienm. pervežamaUAB apie„Vilniaus 298viešasis tūkstančiaitransportas“ autobusais pervežė 114,1 mln. keleivių.<ref name=":0VVT">[httphttps://www.vilniausviesasistransportas.lt/veikla-3uploads/metinis%20pranesimas/VVT%20metinis%20prane%C5%A1imas_2019_audituotas.pdf ''UAB "Vilniaus„Vilniaus viešasis transportas" veiklametinis pranešimas 2019'']. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.</ref>
 
== Troleibusai ==
eilutė 20 ⟶ 29:
{{main|Vilniaus troleibusai}}
 
2020 m. Vilniuje yrabuvo 18 troleibusų maršrutaimaršrutų, kuriukurių ilgis sudarosudarė 412,7 km. Troleibusais kasdien buvo pervežama apie 200 tūkstančių keleivių.<ref name=":0MV"/> Mažiausiu intervalu (3–6 min. piko metu) važinėjo 2, 4, 7, 16, 17, ir 19 maršrutų troleibusai.<ref name="SP"/> 2019 m. troleibusais pervežta 51,5 mln. keleivių.<ref name="VVT"/>
 
== Bilietai ==
Apmokėjimui naudojama [[Vilniečio kortelė]], mobili programėlė ''m.Ticket'' bei tik viešajame transporte įsigyjami vienkartiniai bilietai.
 
== Šaltiniai ==