Dundurniekai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Nartaučių kaimo ūkininko, dailidės Janio Grinevičiaus sodyba..jpg|miniatiūra|Nartaučių k. ūkininko, dailidės Janio Grinevičiaus šeima ir sodyba. 1933 m.]]

 

'''Dundurniekai''' – latvių evangelikų liuteronų [[diaspora]] Lietuvoje, susiformavusi [[XVII a.|XVII]]–[[XIX a.]] vokiečių baronų valdytame [[Daunoravos (Didžiosios) dvaras|Daunoravos dvaro]] ([[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio vls.]]) valdoje, [[latvių kalba]] vadinti ''dundurniekais'' (terminas fiksuotas XIX a. antrojoje pusėje). Terminas – geografinis-etninis, apibūdinantis toje vietoje gyvenusią dominuojančią, uždarą, savitą tautinę-konfesinę bendriją – latvius. Kartais galėjo būti naudojamas įvardijant ir visą dvaro valdos bendruomenę (taip pat mažumas – katalikus lietuvius ir liuteronus vokiečius). Bendruomenę iki [[1940]] m. okupacijos, karų<ref>Aina Kaminskaitė-Laurinaitienė, ''Ką mena viena nuotrauka'' // Šeimininkė. 2003, geg. 28, p.12.</ref>, represijų, trėmimų<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085034/kelias-ekspedicija-liuteronu-istorijos-pedsakais-vi-d-kur-dingo-ispudinga-liuteronu-baznycia-stovejusi-ant-zagares-ozo?fbclid=IwAR0AC4Unsc6g889PhUaqW0NdVzFGO_O4C15mUsg15By-7V_K_wSZcbWM5xY Dundurniekai pasakoja apie bendruomenės religines apeigas, papročius, pokario represijas laidoje ''Kelias. Ekspedicija liuteronų istorijos pėdsakais VI d. Kur dingo įspūdinga liuteronų bažnyčia, stovėjusi ant Žagarės ozo?'']</ref>, kolektyvizacijos, melioracijos<ref name=":2">[http://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/joniskio-latviu-bendruomenes-istorinis-palikimas-iamzintas-integraliosios-muzieju-informacines-sistemos-duomenu-bazeje?fbclid=IwAR2sJMzD-Mb8NWWMlXnsP6NR8BlbxrGEqcZFeNdHqutkaUjVIXqLMUQmSws Joniškio latvių bendruomenės istorinis palikimas įamžintas integraliosios muziejų informacinės sistemos duomenų bazėje]</ref> sudarė apie 500–600 žmonių, dabar liko vos keletas (8) to krašto gyventojų (gyvenančių vietoje, kitose Lietuvos ir Latvijos vietovėse).