Serbijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žyma: Rankinis atšaukimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32:
|}
'''[[Serbija]]'''
== Bendri geografiniai duomenys ==
Serbijos teritorijos plotas – 77 474 km², ir tai yra 115 pagal dydį valstybė pasaulyje. Bendras valstybinės sienos ilgis siekia 2 027 km. Iš jų
Šalyje yra 6 167 gyvenvietės, iš kurių – 207 miestai.<ref>[http://webrzs.stat.gov.rs/axd/teritorija.htm Republički zavod za statistiku Srbije], Administrativna i teritorijalna podela Republike Srbije</ref>
Eilutė 43:
== Kraštovaizdis ==
Serbijos kraštovaizdis yra itin kintantis – nuo turtingų ir derlingų lygumų Šiaurės [[Voivodina|Voivodinos]] regione, [[kalkakmenis|kalkakmenio]] zonų bei telkinių šalies rytuose, bei kalnais ir kalvomis padengtų teritorijų šalies pietryčiuose.
Šalies šiaurėje dominuoja Dunojaus upė, o jos intakas – Morava, teka kalnais padengtuose, pietiniuose šalies regionuose. Šiaurinė šalies dalis įeina į Panonijos lygumą, kurią iš visų pusių supa kalnai. Čia vyrauja lygumos, iškyla nedideli Fruška Gora kalnai. Lygumos aukštis virš jūros lygio siekia 100-300 m.
Centrinės Serbijos kraštovaizdyje dominuoja kalvos, mažo ir vidutinio aukščio kalnai, gausiai išraižyti upių bei upelių. Pagrindinė šalies komunikacijų bei vystymosi kryptis driekiasi i pietryčius nuo [[Belgradas|Belgrado]], link [[Nišas|Nišo]] bei [[Skopjė]] ([[Makedonija]]), palei [[didžioji Morava|Didžiosios]] ir [[pietų Morava|Pietų Moravos]] upės slėnį. Dauguma didžiųjų šalies miestų yra įsikūrę šioje teritorijoje, čia taip pat nutiestos svarbiausios šalies kelių bei geležinkelių magistralės. Šalies rytuose savo ruožtu kyla [[Stara Planina]] ir [[Homolje]] kalnų grandinės, kurios yra palyginti retai apgyvendintos. Vakaruose, kalnų aukštis palaipsnių kyla pietvakarių kryptimi, tačiau tikros grandinės nesusiformavusios. Aukščiausios viršukalnės, šioje šalies dalyje yra [[Zlatiboras]] ir [[Kopaonikas]].
eilutė 49 ⟶ 51:
=== Kalnai ===
Kalnai užima didžiają dalį Centrinės Serbijos bei Kosovo. Serbijoje susikerta keturios kalnų grandinės
Rytų Serbijos arba Serbijos Rūdiniai kalnai yra žemesni nei vakarinės šalies dalies kalnai. Aukščiausia viršūnė čia yra Rtanis, siekiantis 1560 m aukštį. Atmetus Kosovą aukščiausias Serbijos kalnas yra Midžuras (2169 m), Stara Planinos kalnuose, pasienyje su Bulgarija.
Didžiausi kalnai Serbijoje:
eilutė 57 ⟶ 61:
* [[Kopaonik]]
* [[Brezovica]]
Aukščiausia Serbijos viršukalnė Djeravica (2 656 m)
== Klimatas ==
Serbija yra dviejų kliamto zonų sandūroje - vidutinės juostos šiaurėje ir subtropinės pietuose. Visa SErbijos teritorija yra veikiama žemyninių oro masių. jai būdingos gana šaltos žiemos ir šiltos, o kartais ir karštos bei sausos vasaros.
Temperatūra žiemą yra nuo −1 ° C iki +3 ° C. Vasara temperatūra pakyla iki 23 ° C - 28 ° C. Kalnams būdingas vertikalus zoniškumas, aukštesnės Dinarų kalnų dalyse minusinės temperatūros laikosi net iki gegužės mėn.
Lygumose iškrenta vidutiniškai 600–700 mm kritulių per metus, o kalnuose metinis kritulių kiekis yra didenis ir siekia 1000 mm. Žiemą dažnai iškrenta sniegas, kuris kalnuose laikosi ilgai, kartais iki balandžio pabaigos. Lygumose vasara lietus iškrenta retai, dažnai ištinka keletą savaičių trunkančios sausros.
== Hidrografija ==
Didžioji dalis šalies priklauso Juodosios jūros baseinui ir tik nedidelė dalis - Adrijos jūros baseinui.
== Šaltiniai ==
| |||