Holodomoras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.79.18.134 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas) Žyma: Atmesti |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[File:GolodomorKharkiv.jpg|thumb|Praeiviai ir nuo bado mirusių valstiečių kūnai Charkivo gatvėje]]
'''Holodomoras''' ({{uk|Голодомор}}; iš ''„морити голодом“ – „numarinti badu“'') – [[1932]]–[[1933]] m. [[badas]] Ukrainoje,
== Priešistorė ==
SSRS valdžia nustatė labai aukštas grūdų rekvizicines normas, kurias Ukrainos valstiečiai turėjo atiduoti valdžios organams. Kaimuose žmonėms nebepakako maisto, todėl jie badavo neturėdami ką valgyti.▼
1927 m. gruodį Sovietų Sąjungos Komunistų partijos XV-ajame suvažiavime nustatytos priemonės Sovietų Sąjungos industrializacijos pagreitinimui, kurios įtrauktos į 1928-1932 m. penkmečio planą. Nuo iki tol buvusių savanoriškų kolektyvizacijos eksperimentų buvo nuspręsta pereiti prie prievartinės kolektyvizacijos. Tuo siekta padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą, eksportuoti žemės ūkio produktus ir pajamas iš eksporto panaudoti pramonės įmonių įrengimo finansavimui. Produkcijos augimo tikėtasi pasiekti per žemės ūkio naudmenų plotų sujungimą ir mechanizacijos taikymą. Be to nuspręsta uždrausti privatų žemės ūkio produktų sandėliavimą, kuris leistas Naujosios ekonominės politikos laikais. Faktiškai prievartinės kolektyvizacijos metu apdirbami žemės plotai sumažėjo bei sumažėjo auginamų galvijų bandos. Trūkstant traukiamosios jėgos, o mašinoms taip ir nepasirodžius javų plotai ukrainoje susitraukė 14 proc., o derlius sumažėjo net 20 proc. Taigi kolūkiai ir tarybiniai ūkiai sugebėjo išgauti gerokai mažesnius derlius iš hektaro nei anksčiau valstiečiai savo ūkiuose.<ref>Manfred Hildermeier: Geschichte der Sowjetunion, 1917–1991: Entstehung und Niedergang des ersten sozialistischen Staates. C. H. Beck, 1998, ISBN 978-3-406-43588-1, S. 399.</ref>
Teigiama, kad badą tikslingai suplanavo sovietų valdžia, kad pažabotų ukrainiečių [[Nacionalizmas|nacionalizmą]]. Kiti įsitikinę, jog Holodomorą nulėmė ekonominės problemos, kurias sukėlė sovietų aktyviai vykdyta industrializacija. Taip pat manoma, jog tiesioginė bado priežastis buvo gamtinio pobūdžio.▼
Josifas Stalinas turėjo ir politinių tikslų - pažaboti ukrainiečių valstietijos laisvės siekius ir įtvirtinti ukrainoje sovietų valdžią. Jua prieš tai sovietai ėmėsi griežtų represijų prieš ukrainiečių inteligentiją ir dvasininkiją. 1926-1932 m. komunistai išžudė 10 000 dvasininkų. Vien 1931 m. į Sibirą ištremta 50 000 intelektualų, tarp jų 114 žymiausių šalies poetų, rašytojų ir menininkų. Tuomet sovietų žvilgsnis nukrypo į valstietiją, kuri priešinosi kolektyvizacijai ir perauklėjimui naujais komunistiniais principais. Imtasi naikinti ukrainiečių kultūrą, kurią turėjo pakeisti vieninga sovietinė kultūra, nors faktiškai tai reiškė rusifikaciją.<ref>Raphael Lemkin: [https://web.archive.org/web/20120302234607/http://www.uccla.ca/SOVIET_GENOCIDE_IN_THE_UKRAINE.pdf Soviet Genocide in the Ukraine] (2012-03-02kopija interneto archyve) Raphael Lemkin Papers, The New York Public Library, 1953.</ref>
▲SSRS valdžia nustatė labai aukštas grūdų rekvizicines normas, kurias Ukrainos valstiečiai turėjo atiduoti valdžios organams. Kaimuose žmonėms nebepakako maisto, todėl jie badavo neturėdami ką valgyti.
▲Teigiama, kad badą tikslingai suplanavo sovietų valdžia, kad pažabotų ukrainiečių [[Nacionalizmas|nacionalizmą]]. Kiti įsitikinę, jog Holodomorą nulėmė ekonominės problemos, kurias sukėlė sovietų aktyviai vykdyta industrializacija
== Aukų skaičius ==
| |||