[[Vaizdas:Rembrandt - Self-Portrait - WGA19206.jpg|thumb|thumb|right|180px| Rembrandto „[[Autoportretas]]“ − vienas būdingiausių chiaroscuro naudojimo pavyzdžių]]
'''Chiaroscuro''' (sulietuvintai – šviesotamsa, vartojamasverčiant neverčiant,pažodžiui iš italų kalbos ''chiaro'' − „šviesa“, ''scuro'' − „tamsa“<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/110261/chiaroscuro Encyclopaedia Britannica]</ref>) − vaizduojamųjų menų technika, kai dėka šviesos ir tamsos kontrastų vaizduojamas trimatis objektas. Yra žinoma, kad šviesos ir tamsos efektus naudojo senovės Graikijos ir Romos menininkai. Europietiškajame mene chiaroscuro technikos inovatoriais laikomi [[Leonardas da Vinčis]], [[Michelangelo Merisi da Caravaggio|Karavadžas]] bei [[Rembrantas]]. Tarp XVII a. baroko menininkų chiaroscuro tapo viena dominuojančių naudojamų technikų, paprastai asocijuojama su gilių šešėlių ir menkos šviesos [[Karavadžizmas|karavadžistų]] ir [[Rembrantas|Rembrandto]] kūryba. <ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803095606659 Oxford Reference]</ref> Kraštutinis chiaroscuro variantas vadinamas [[Tenebrizmas|tenebrizmu]].
