Saulės mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
lol Žymos: Atmesta Žyma: Išmestos nuorodos Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
S Atmestas 87.247.126.155 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Regentas keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 17:
}}
'''Saulės mūšis''' ('''Šiaulių mūšis''') – mūšis, įvykęs [[1236]] m. [[rugsėjo 22]] d. tarp [[žemaičiai|žemaičių]] ir [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų [[baltai|baltų]] žemių užkariavimas.
== Mūšis ==
Mūšis vyko netoli dabartinio [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę (S. Zajančkovskis, [[Zenonas Ivinskis]], [[Romas Batūra]]) – [[Mūša|Mūšos]] ir [[Tautinys|Tautinio]] santakoje (ties dabartiniu [[Jauniūnai (Joniškis)|Jauniūnų]] kaimu, [[Joniškio rajonas]]). [[Eiliuotoji Livonijos kronika]] nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo ''Soule'', Hermano [[Vartbergės kronika]] rašo, kad mūšis vyko ''in terram Sauleorum''. <ref>[[Romas Batūra]]. ''Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.'', Šiauliai: [[Saulės delta]], 2005, p. 17-23. - ISBN 9955-522-54-2</ref> Mūšis įvyko ankstyvą rytą.
[[Kalavijuočių ordinas]], vadovaujamas magistro [[Folkvinas iš Naumburgo|Folkvino]] (''Volquin'') iš Naumburgo,
Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir [[Heinrichas fon Danenbergas]], su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui [[Grigalius IX|Grigaliui IX]] 1236 m. [[vasario 19]] d. paskelbus kryžiaus žygį prieš [[Lietuva|Lietuvą]]. Riteriams įsiveržus į Žemaitiją, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.
Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko žemaičių karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje, kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio [[Vykintas|Vykinto]], puolė kalavijuočius. Manoma, kad lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai [[Livonija|Livonijos]] kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą Folkviną, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir [[1237]] m. buvo įjungtas į [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordiną]]. <ref>Romas Batūra. ten pat, p. 12.</ref>
| |||