Debesis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kaska
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Minorax (aptarimas | indėlis)
S Atmestas Linkajjaa pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Minorax keitimas)
Eilutė 3:
'''Debesys''' – tai matomos [[vanduo|vandens]] lašelių arba [[ledas|ledo]] kristalų sankaupos [[atmosfera|atmosferoje]] virš paklotinio paviršiaus. Debesys susidaro tada, kai ore esančių vandens [[garai|garų]] slėgis viršija sočiųjų vandens garų slėgį esamoje temperatūroje.
 
== Debesų formavimasis ==
Nesamonne haaaha
Debesys formuojasi vykstant vandens garų [[kondensacija]]i ir sublimacijai atmosferoje dėl padidėjusio vandens garų kiekio arba sumažėjusios oro temperatūros. Debesys gali susidaryti garuojant apatiniam [[rūkas|rūko]] sluoksniui.
 
Pagrindinis procesas lemiantis oro temperatūros mažėjimą ir debesų formavimąsi laisvojoje atmosferoje yra adiabatinis oro kilimas. Oro [[temperatūra]] gali nukristi ir dėl spinduliuotės oro vėsimo ir turbulentinio maišymosi.
 
Debesų elementai: lašai ir kristalai yra tokie maži, kad jų masę atsveria trinties jėga. Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis yra keli milimetrai per sekundę, o kristalų dar mažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos debesų elementai neiškrinta, jie ilgą laiką kabo ore. Esant palankioms sąlygoms debesų elementai stambėja ir tampa pakankamai sunkūs, kad iškristų iš debesies kaip [[krituliai]]. Vieni debesys egzistuoja labai trumpą laiką, kiti išlieka ilgiau, bet juose esantys debesų elementai išgaruoja arba kondensuojasi.
 
Debesys išnyksta, kai vandens garų slėgis debesyje nutolsta nuo prisotinimo būsenos ir vandens lašeliai išgaruoja. Tai atsitinka augant oro temperatūrai arba mažėjant vandens kiekiui ore. Oro temperatūra debesies viduje gali padidėti oro masei leidžiantis ar debesį sušildžius esant trumpabange arba ilgabange spinduliuote. Vandens kiekis debesyje sumažėja iškritus krituliams.
 
== Debesų struktūra ==