|
[[ImageVaizdas:World Literacy Map UNHD 07-08.svg|right|370px300px|thumb|Pasaulio politinis žemėlapis, pagal raštingų žmonių procentą. Legenda:
{{legend|blue|>97 %}}
{{legend|DarkCyan|90-97 %}}
{{legend|Red|50-60 %}}
{{legend|DarkRed|<50 %}}
DetalesnėDetalesnę informacijainformaciją straipsnyjegalite rasti ''[[Sąrašas:Šalys pagal raštingumą|šalių pagal raštingumą sąraše]]]]''
[[Vaizdas:World illiteracy 1970-2005.gif|thumb|right| 370px300px|'''Ne'''raštingų pasaulio žmonių dalies kitimas nuo 1970 m.]] ▼]]
Pasak [[UNESCO]], '''raštingumas''' yra – „gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose.“ Bet vedant statistiką, raštingumas yra apibrėžiamas tiesiog kaip gebėjimas perskaityti ir parašyti paprastą sakinį bet kokia kalba. Pasak [[JT|Jungtinių Tautų]], 1998 m. pagal pastarąjį apibrėžimą raštingais buvo 80 % pasaulio gyventojų.<ref>{{Citation ▼▲[[Vaizdas:World illiteracy 1970-2005.gif|thumb|right|370px|'''Ne'''raštingų pasaulio žmonių dalies kitimas nuo 1970 m.]]
▲Pasak [[UNESCO]], '''raštingumas''' yra „gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose.“ Bet vedant statistiką, raštingumas yra apibrėžiamas tiesiog kaip gebėjimas perskaityti ir parašyti paprastą sakinį bet kokia kalba. Pasak [[JT|Jungtinių Tautų]], 1998 m. pagal pastarąjį apibrėžimą raštingais buvo 80 % pasaulio gyventojų.<ref>{{Citation
|url=http://www.economist.com/screensaver/glossary.cfm
|title=Glossary
|publisher=The Economist
|accessdate=2007-11-14}}</ref> Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygos, 2007 m. 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas buvo 82 % (vyrų - – 87 %, moterų - – 77 %). Pasak tos pačios knygos, „iš 785 milijonų neraštingų pasaulio žmonių daugiau nei du trečdaliai gyvena aštuoniuose valstybėse: [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Kinija|Kinijoje]], [[Egiptas|Egipte]], [[Etiopija|Etiopijoje]], [[Indija|Indijoje]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]] ir [[Pakistanas|Pakistane]]. Du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys. Ypač žemas raštingumas yra arabų valstybėse, pietų ir vakarų Azijoje bei [[subsacharinė Afrika|subsacharinėje Afrikoje]]. Šiose teritorijose neraštingi yra maždaug trečdalis vyrų ir pusė moterų.“<ref>(angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html CŽV pasaulio faktų knyga: statistiniai duomenys apie pasaulį]</ref> Daug kur Afrikoje raštingumas asocijuojamas su [[kolonializmas|kolonializmu]], o kalbėjimas - – su vietinėmis tradicijomis<ref>Ferguson and Huebner, p. [http://books.google.com/books?id=AIT-xLytIrkC&pg=PA69 69]</ref>
== Ekonomika ==
Raštingumas laikomas vienu iš svarbiausių [[Žmogiškasis kapitalas|žmogiškojo kapitalo]] rodikliu, nes raštingi žmonės yra pigiau ir greičiau apmokomi, turi geresni [[socioekonomika|socioekonominį]] statusą<ref>{{Citation|url=http://www.thephonicspage.org/On%20Phonics/profitable.html|title=PHONICS. It's Profitable|publisher=[www.thephonicspage.org The Phonics Page]|accessdate=2007-12-11}}</ref>, galimybę siekti aukštojo mokslo bei geresnes karjeros ir sveikatos perspektyvas. Pavyzdžiui, Pietų [[Indija|Indijos]] valstijoje [[Kerala|Kereloje]] 1948 m. buvo įvykdyta didelė švietimo reforma ir septintame XX amžiaus dešimtmetyje, kai mokytos merginos pradėjo kurti šeimas, smarkiai sumažėjo moterų ir vaikų mirtingumas. Tiesa, kai kurie dabartiniai tyrėjai teigia, kad tokios [[koreliacija|koreliacijos]] daugiau rodo ne raštingumo, o ėjimo į mokyklą privalumus.<ref>Graff, 2003</ref>
== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:Šalys pagal raštingumą]]
== Šaltiniai ==
[[Kategorija:Demografija]]
| 