Žaludkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis santrumpų taisymas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32:
[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Žaludką, kaip savo būstinę 1706 m. buvo pasirinkęs ir čia apsistojęs Švedijos karalius [[Karolis XII]]. XVIII a. pr. Dovydo Pranckevičiaus Radiminskio duktė Aleksandra ištekėjo už LDK didžiojo raštininko [[Mykolas Tyzenhauzas|Mykolo Tyzenhauzo]], kuris už 5 tūkst. [[taleris|talerių]] iš savo uošvio išpirko Žaludką ir pusę „Žaludko rakto“. 1726 m. M. Tyzenhauzui mirus tarp giminių dėl Žaludko prasidėjo teisminiai ginčai, 1740 m. pasibaigę [[Tyzenhauzai|Tyzenhauzų]] naudai. M. Tyzenhauzo sūnus Benediktas Tyzenhauzas iš Pranckevičių išpirko likusią Žaludko rakto dalį, šias valdas apjungdamas į nedalomą ūkinį – ekonominė vienetą – raktą<ref>https://www.muziejusrokiskyje.lt/grafai-tyzenahuzai</ref>. Po B. Tyzenhauzo ir jo sutuoktinės Onos Apolonijos Beganskytės mirties Žaludką paveldėjo šių sūnus [[Antanas Tyzenhauzas]]. 1785 m. mirus bevaikiui A. Tyzenhauzui Žaludką paveldėjo jo sūnėnas LDK gvardijos šefas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822 m. Po I. Tyzenhauzo mirties miestelį paveldėjo šio sūnus Adolfas Rudolfas Tyzenhauzas. Per [[1795]] m. [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|II ATR padalijimą]] Žaludkas pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. A. R. Tyzenhauzas Žaludke surinko 124 raitosios artilerijos karių būrį, kuris [[Napoleono žygis į Rusiją|1812 m.]] kovėsi [[Napoleono karai|Napoleono kare]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]]<ref>https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/adolfas-rudolfas-tyzenhauzas/</ref>.
Tyzenhauzams valdant Žaludkas garsėjo nuostabiu dvaro parku ir Adolfo Rudolfo Tyzenhauzo suburtu smuikų kvartetu. Pasakojama, jog šis grafas – melomanas turėjo įsigijęs vieną iš [[Antonijus Stradivarijus|Antonijaus Stradivarijaus]] sukurtų smuikų. A.R. Tyzenhauzo (mirė 1830 m.) dukrai ir Žaludko paveldėtojai Germancijai Tyzenhauzaitei 1843 m. ištekėjus už grafo Severino Uruskio (1817–1890) į miestelio tvarkymo darbus aktyviai įsitraukė ir jos vyras. Sutuoktinių rūpesčiu Žaludke 1854 m. buvo pastatyta mūrinė Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų]] bažnyčia, į kurios kriptas perkelti čia gyvenusių ir palaidotų Tyzenhauzų šeimos palaikai. 1886 m. Žaludke be minėtosios bažnyčios veikė sinagoga, žydų maldos namai, 2 malūnai, raugykla, spirito varykla, bravoras, 23 krautuvės, 2 karčiamos. 1897 m. miestelis turėjo 1860 gyventojų, veikė pradinė mokykla<ref>http://pawet.net/library/history/bel_history/marozava/44a/%D0%A2%D0%B8%D0%B7%D0%B5%D0%BD%D0%B3%D0%B0%D1%83%D0%B7%D1%8B_%D0%B8_%D0%96%D0%B5%D0%BB%D1%83%D0%B4%D0%BE%D0%BA.html</ref>. Iš visų Žaludką valdžiusių didikų giminių, ilgiausiai (beveik du šimtus metų) šis miestelis priklausė Tyzenhauzams, t. y. – nuo XVIII a. pr. iki Germancijos Tyzenhauzaitės mirties 1891 m. Pastarosios dukrai Marijai Uruskai (1853–1931) ištekėjus už Vladimiro
== Paveldo objektai ==
* Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų]] mūrinė bažnyčia. Vėlyvasis klasicizmas. Pastatyta 1854 m., pagal architekto [[Karolis Podčašinskis|Karolio Podčašinskio]] projektą. Po bažnyčios altoriumi esančioje kriptoje palaidotas [[Antanas Tyzenhauzas]]<ref>http://www.radzima.org/be/object/1805.html</ref> ir kiti šios giminės atstovai.
* Sviatopolkų-Četvertinskių rūmai ir parkas. [[Neobarokas|Neobarokinis]] rūmų ansamblis buvo pastatytas 1908 m. Vladimiro Sviatopolko Četverinskio rūpesčiu pagal architekto Vladislovo Markonio projektą. Šiuo metu rūmai stovi apleisti.
== Žymūs žmonės ==
| |||