Žemaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S +vaikai
S →‎Biografija: -typo; +vid. nuoroda
Eilutė 28:
[[Vaizdas:Bukantės dvarelis, lenta, Žemaitė.JPG|Žemaitė.jpg|thumb|left|160px|Atminimo lenta Bukantėje]]
 
[[1863 sukilimas|1863–1864 m. sukilime]] rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine [[Džiuginėnai|Džiuginėnų]] dvare, kur [[1865]] m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto (mirė [[1898]] m. [[liepos 24]] d.). [[1866]] m. žiemą susilaukė pirmagimės Ievos, o 26-erių jau buvo pagimdžiusi keturis vaikus. Šeima užaugino keturias dukras ir du sūnus (viena dukra mirė kūdikystėje).<ref>[https://www.moteris.lt/lt/psichologija/g-58440-ugningos-prigimties-zemaite-anksti-istekejo-ir-pagimde-7-vaikus-taciau-tikra-meile-pazino-tik-perkopusi-per-60-metu Ugningos prigimties Žemaitė anksti ištekėjo ir pagimdė 7 vaikus]</ref> Kazys, gelbėdamasis nuo [[Rekrutų prievolė|rekrūtųrekrutų]] pabėgo į Ameriką ir dingo. Sūnus [[Antanas Žymantas]], pasitraukęs iš tarnybos carinėje kariuomenėje, per [[Prūsija|Prūsiją]] taip pat pateko į JAV.
 
Julija su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais [[Kolainiai|Kolainių]], [[Laukuva|Laukuvos]], [[Varniai|Varnių]], [[Užventis|Užvenčio]] apylinkėse. [[1883]] m. apsigyveno [[Ušnėnai|Ušnėnuose]], kur susipažino su [[Povilas Višinskis|Povilu Višinskiu]], įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.<ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.</ref>
Eilutė 36:
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu lankėsi [[JAV]] lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo (surinko per $30000). Nuo [[1917]] m. – [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] narė.
 
[[1921]] m. rašytoja apsigyveno [[Marijampolė]]je, grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A.[[Andrius Bulota (1872)|Andrių Bulotą]], rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su reikalais išvažiavo į [[Kaunas|Kauną]], bet grįžtant atgal autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose. Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo [[plaučių uždegimas|plaučių uždegimu]] ir [[gruodžio 7]] d. mirė.
 
== Slapyvardis ==