Plėšriavoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Laisverobotams (aptarimas | indėlis)
S Lietuvos raudonojoje knygoje dabar yra tik viena vorų rūšis - Boružinis storagalvis (Eresus kollari)
Papildžiau turinį. Patikslinau informaciją. Paplidžiau vaizdo galerija unikaliais kadrais iš asmeninės kolekcijos. Šios rūšies vorus auginu jau 7metai, todel turiu tirka informacija.
Eilutė 16:
Didžiosios rūšys įsirengia žemėje urvelius, kuriuos iškloja verpalais. Šiuose urveliuose vorai dieną slepiasi, o naktį jų priedangoje laukia grobio. Visgi didesnė plėšriavorių dalis yra aktyvūs dieną.
 
Jų apstu visame centriniame žemyne. Ypač Lietuvoje , taipogi ir Jungtinėje Karalystėje. Savo įspūdingo ilgio kojomis lenkia daugeli kitų vorų rušių. Ypač aktyvūs vorai, lyginant su kitų rušių vorais - kurie tik tūno ant savo tinklo beveik nejudėdami, šie vorai yra pastarųjų priešingybė. Net ir laukdami grobio, ar ilsėdamiesi ką nors veikia: galanda savo kojų kabliukus, pašiaušia kojų plaukelius ir dar daugeli kitų dalykų. Jų galima rasti miškuose, sodybose bet ypač dažnai net gyvenamu namų rūsiuose bei pastogėse. Daugėlis žmonių bijo šios rušies vorų nes jei palyginus yra gan dideli. Šie vorai vengia apsistoti toje pačioje patalpoje kur yra šiltakraujų gyvunų, bet pasitaiko atvejų kada šie vorai ižengia ir į žmogaus gyvenamasias patalpas. Dažniausiai prieš žiemos miega ieško šiltesnio kampelio, už sienų ar stogų.
Aptinkami atvirose ir saulėtose vietose, taip pat vandens telkinių pakraščiuose, [[Kopa|kopose]], pievose, [[miškas (biologija)|miškuose]], laukuose, daržuose ir soduose. Ypač aktyvūs šiltomis ir sausomis dienomis. Aktyvumas labai priklauso nuo oro sąlygų ir augmenijos, taip pat nuo voro išsivystymo stadijos. Todėl vienoje vietoje galima jų rasti labai daug. Patinėliai aktyvesni per poravimąsi (gegužės mėn.) ir, praėjus po kopuliacijos dviem mėnesiams, žūsta. Patelės žūsta rudenį. Daugumos rūšių jaunikliai peržiemoja, todėl randami anksti pavasarį. Patelės nešiojasi rutuliškus ir truputį suplotos formos [[Kokonas|kokonus]], kurie pritvirtinami prie voratinklinių karpučių. Išsiritusius jauniklius dar savaitę patelės nešiojasi ant savo [[Pilvelis|pilvelio]].
 
Aptinkami atvirose ir saulėtose vietose, taip pat vandens telkinių pakraščiuose, [[Kopa|kopose]], pievose, [[miškas (biologija)|miškuose]], laukuose, daržuose ir soduose. Ypač aktyvūs šiltomis ir sausomis dienomis. Aktyvumas labai priklauso nuo oro sąlygų ir augmenijos, taip pat nuo voro išsivystymo stadijos. Todėl vienoje vietoje galima jų rasti labai daug. Patinėliai aktyvesni per poravimąsi (gegužėsrugpjūčio mėn.) ir, praėjus po kopuliacijos dviem mėnesiams, žūsta. Patelės žūsta rudenį. Daugumos rūšių jaunikliai peržiemoja, todėl randami anksti pavasarį. Patelės nešiojasi rutuliškus ir truputį suplotos formos [[Kokonas|kokonus]], kurie pritvirtinami prie voratinklinių karpučių. Išsiritusius jauniklius dar savaitę patelės nešiojasi ant savo [[Pilvelis|pilvelio]].
 
{{Commons|Araneae#Family_Lycosidae|no=T}}
[[Vaizdas:Poruojasi.ogg|miniatiūra|424x424px|Poravimosi ritualas]]
 
 
<gallery>
ImageVaizdas:Plesriavoris.jpg|Plėšriavorio patelė su kiaušinėliais, apsaugotais kokonu
Vaizdas:Europiniai Plėšriavoriai 1.jpg
Vaizdas:Europiniai Plėšriavoriai 4.jpg
Vaizdas:Europiniai Plėšriavoriai 2.jpg
Vaizdas:Europiniai Plėšriavoriai 3.jpg
Vaizdas:Europiniai Plėšriavoriai 5.jpg
</gallery>