Romos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Hidraulinė kalnakasyba, kurią [[Plinijus Vyresnysis]] vadino ''ruina montium'', leido [[Netaurieji metalai|netauriuosius]] ir tauriuosius metalus išgauti ikipramoniniais mastaimastais.<ref name=wilson>{{cite journal| doi=10.2307/3184857| jstor=3184857| title=Machines, Power and the Ancient Economy| journal=The Journal of Roman Studies| volume=92| pages=1| year=2002| last1=Wilson| first1=Andrew}}</ref> Manoma, kad per metus buvo iškasama 82500 tonų geležies.<ref>Craddock, Paul T. (2008): "Mining and Metallurgy", in: [[John Peter Oleson|Oleson, John Peter]] (ed.): ''The Oxford Handbook of Engineering and Technology in the Classical World'', Oxford University Press, {{ISBN|978-0-19-518731-1}}, p. 108</ref><ref>Sim, David; Ridge, Isabel (2002) ''Iron for the Eagles. The Iron Industry of Roman Britain'', Tempus, Stroud, Gloucestershire, {{ISBN|0-7524-1900-5}}. p. 23</ref><ref>Healy, John F. (1978) ''Mining and Metallurgy in the Greek and Roman World'', Thames and Hudson, London, {{ISBN|0-500-40035-0}}. p. 196. Assumes a productive capacity of c. 1.5&nbsp;kg per capita.</ref> Per metus buvo išgaunama 15000 tonų vario ir 80000 tonų švino, kurių kasybos mastai nebuvo viršyti iki [[Pramonės perversmas|pramoninės revoliucijos]]. Ispanijoje buvo iškasama 40% pasaulio švino. Didelė švino gamyba atsirado kaip sidabro, kurio buvo išgaunama 200 tonų per metus, kasybos šalutinis produktas. II a. viduryje romėnai turėjo 10000 tonų sidabro, t. y. 5-10 kartų daugiau nei Viduramžių Europa ir Abasidų kalifatas kartu sudėjus [[800]] m. Švino išgavimo mastą rodo faktas, kad švino kiekis Grendlandijos ledynuose keturis kartus didesnis nei buvo prieš ir po Romos imperijos.