Pleofonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
'''Pleofonija''' (iš {{el|πλεο}} 'daug' + ''φωνή'' 'garsas'; {{ru|полногласие}} [polno 'glasijie]), arba '''pilnagarsystė''', '''pilnagarsis''' – viena iš [[Fonetika|fonetikos]] ypatybių, skirianti šiuolaikines [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbas]]<ref name="Языкознание Полногласие">''Иванов В. В.[http://tapemark.narod.ru/les/382d.html Полногласие]</ref> nuo vakarų ir pietų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]. Terminas ''pilnagarsystė'' ({{ru|полногласие}}) buvo pasiūlytas M. Maksimovo.<ref>Shevelov G.Y.A Prehistory of Slavic. Carl Winter, Universitätsvelag, Heidelberg. 1964. 392</ref> Manoma, kad šis [[Fonetika|fonetikos]] reiškinys atsirado dėl [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] [[Kalbinis sluoksnis|substrato]] arba įtakos.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=128-150|isbn=5-420-01444-0}}</ref>
 
Rytų slavų kalbų areale pleofonija ėmė reikštis apie VII amžių kaip judriųjų balsių [[Metatezė|metatezės]] rezultatas: *TorT > ToroT, *TolT > ToloT, *TerT > TereT, *TelT > ToloT, TeleT, TeloT, kai T – bet koks [[priebalsis]]; žvaigždute žymimi rekonstruoti junginiai.