Istorijos filosofija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Rankinis atšaukimas Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 89.111.226.193 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (J ansari keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
'''Istorijos filosofija''', [[filosofija|filosofijos]] šaka, nagrinėjanti [[istorija|istoriją]], kai istorija tapatinama ir su praeitimi, ir su [[istoriografija|istoriografine]] jos išraiška.
Tradiciškai skiriamos dvi pagrindinės istorijos filosofijos šakos:
* ''spekuliatyvioji'', nagrinėjanti ontologines (metafizines) problemas, suvokianti visą praeitį (= istoriją) kaip tam tikrą vidinę raidą, prasmę, dėsningumus turintį procesą ir bandanti apmąstyti šį procesą; rusiškoje tradicijoje ir kt. dar vadinama ''istoriosofija'',
* ''kritinė'', nagrinėjanti epistemologines istorinio pažinimo problemas.
Sąvoką ''istorijos filosofija'' XVIII amžiuje pasiūlė [[Voltaire]], kuris suvokė ją kaip naują, kritinį istorinio mąstymo būdą, kai individas pats mąsto objektą vietoj to, kad atkartotų tai, ką buvo parašę kiti. Šia sąvoka pasinaudojo [[Johann Gottfried Herder|Herderis]], [[Georg Wilhelm Friedrich Hegel|Hegelis]] ir kiti XVIII a. pab. filosofai, tačiau jiems istorijos filosofija buvo ''a priori'' suvokiama visuotinės istorijos, kurioje skleidžiasi tautos ir kultūros, samprata. Kai kurie XIX a. [[pozityvizmas|pozityvistai]] ėmė reikalauti, kad istorijos filosofija atrastų bendruosius dėsnius, apie kuriuos privalėtų papasakoti istorikai. Taigi iki XX a. vidurio istorijos filosofijoje vyravo spekuliatyvioji kryptis.
Tačiau XIX–XX a. sandūroje istorijos filosofijai pradėtos priskirti ir istorinio pažinimo nagrinėjimo problemos (pvz., Robin George Collingwood), o pastarąsias problemas nagrinėjanti kryptis 1938 m. pirmąkart įvardinta ''kritine istorijos filosofija'' (Raymondo Arono sąvoka).
Plg., Arthur Danto [[1965]] m. išleistame veikale visą metafizines problemas nagrinėjančią istorijos filosofiją įvardijo ''substancine'', o epistemologines – ''analitine''.
== Svarbesni istorijos filosofijos veikalai ==
| |||