Lietūkio garažo žudynės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Richard Schweizer turi Wikipedijos nuorodą, kuri buvo pridėta. |
S →Priešistorė: ~vid. nuoroda |
||
Eilutė 7:
[[1940]] m. [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą. Lietuviai pabėgėliai Berlyne ir Lietuvos pogrindininkai tikėjosi, kad [[Trečiasis Reichas | nacių Vokietija]] užpuls [[Sovietų Sąjunga | Sovietų Sąjungą]], vylėsi atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir rūpinosi ta proga atsikratyti Lietuvos žydų. <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai11">{{cite book|last1=Truska |first1=Liudas |last2=Vareikis |first2=Vygantas|chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai11.jpg |pages=255}}</ref> Tuo tikslu [[Lietuvių aktyvistų frontas]] skatino burtis į [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|Tautinio darbo apsaugos batalioną]] sudarytą iš celių, „penketukų“. [[Aleksandras Bendinskas]] vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui prasidėjus sovietai turto neišvežtų ir nesunaikintų. Sovietai [[Birželio trėmimai|1941 m. birželio 13-15 d. trėmimuose]] panaudojo sunkvežimių iš [[Lietūkis | Lietūkio]] ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad sovietai rengia dar didesnius trėmimus. Lietuvių aktyvistų fronto štabas nusprendė „penketukams“ nurodyti tokiu atveju apgadinti transporto priemones. 1941 m. birželio 22 d. [[Trečiasis Reichas | nacių Vokietija]] užpuolė [[Sovietų Sąjunga | Sovietų Sąjungą]] ir prasidėjo [[1941 m. birželio sukilimas]].
[[1941]] m. [[birželio 25]] d. vokiečių kariuomenė įžygiavo į Kauną. Tą dieną atskrido [[SS]] [[A operatyvinė grupė | A operatyvinės grupės]] vadas [[Franz Walter Stahlecker]]. Jis skatino lietuvius sukilėlius rengti pogromus. Jo paskatintas, tą dieną [[Algirdas Klimaitis (1910)|Algirdas Klimaitis]] pradėjo [[Vilijampolės pogromas
== Žudynių aplinkybės ==
| |||