Česlovas Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/05/24/fondasa_061.html |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = Sankt Peterburgo konservatorija
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
Eilutė 36:
Gimė [[Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia|Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios]] vargonininko šeimoje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo [[1880]] m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Kudirkos Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. [[1883]]–[[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Gražiškių bažnyčioje]], 1885–[[1887]] m. [[Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra|Vilkaviškio katedroje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką [[Juozas Kalvaitis|Juozą Kalvaitį]], mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. [[1890]]–[[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].
1892–[[1898]] m. [[Sankt Peterburgo konservatorija|Sankt Peterburgo konservatorijoje]] pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: [[1895]]–[[1909]] m. dėstė [[Šv.Kotrynos bažnyčia Sankt Peterburge|Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose]], vadovavo [[Lietuvių ir žemaičių labdaringoji draugija|Labdarių draugijos]] mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–[[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.
[[1899]] m. vasarą lankėsi [[Rėgensburgas|Regensburge]], [[1900]]–[[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]]–[[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–[[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/05/24/fondasa_061.html Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045)]</ref>
Eilutė 43:
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove – didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams.
Sukūrė [[kantata|kantatą]] „Broliai“ ([[Motiejus Gustaitis|Motiejaus Gustaičio]] žodžiai), du [[requiem]], choro dainų („Kur bėga [[Šešupė]]“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“), [[fuga|fugų]] ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas („Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“) ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Iki šiol tikintieji gieda jo sukurtą giesmę „Marija, Marija“ ([[Maironis|Maironio]] ž.).
[[1998]] m. jo vardu pavadinta [[Visaginas|Visagino]] muzikos mokykla.
== Šaltiniai ==
| |||