|
}}
'''Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas''', Antrojo Pasaulinio karo Rytų frontas ({{ru|Великая Отечественная война}}; 1941 m. birželio 22 d. - – 1945 m. gegužės 9 d.) – karas tarp Sovietų Sąjungos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių ([[Italija]], [[Rumunija]], [[Bulgarija]], [[Vengrija]], [[Slovakija]], [[Suomija]], [[Chorvatija]]) – iš kitos. Pasibaigė Raudonosios armijos pergale ir Vokietijos kapituliacija.
Svarbi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dalis. Nuo karo pradžios per pirmuosius tris metus Rytų fronte veikė 90 proc. visų vermachto sausumos pajėgų, neskaitant kitų "„[[Ašis|Ašies]]"“ šalių karinių pajėgų.<ref>Harrison M. World War II// Encyclopedia of Russian History / Ed.-in-Chief J. R. Millar. — – New York — – Farmington Hills, MI: Macmillan Reference USA, 2004. — – P. 1686. — – ISBN 978-0-02-865693-9.</ref> Po [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] [[Išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipinimo Normandijoje]] 1944 m. birželį, Rytų fronte tebekovojo apie 2/3 vermachto pajėgų.<ref>Barber J., Harrison M. Patriotic War, 1941—19451941–1945// The Cambridge History of Russia: in 3 Vol / Ed. by R. G. Suny. — – Cambridge: Cambridge University Press, 2006. — – Vol. 3: The Twentieth Century. — – P. 224―225. — – ISBN 978-0-521-81144-6.</ref> Rytų fronte vyko didžiausi Antrojo pasaulinio karo sausumos ir oro mūšiai.<ref>Fighting the Great Patriotic War // Transformation in Russian and Soviet military history: proceedings of the Twelfth Military History Symposium, United States Air Force Academy, 1—3 October 1986 / Ed. by C. W. Reddel. — – Washington, D.C.: USAFA, Office of Air Force History, 1990. — – P. 149. — – ISBN 0-912799-57-9.</ref>
Trečiojo Reicho vadovybė, tikėdamasi "žaibiško„žaibiško karo"karo“ strategijos sėkmės, parengė karo prieš Sovietų Sąjungą planą, vadinamąją "„[[Barbarosos planas|Direktyva Nr. 21. Planas "Barbarosa"„Barbarosa“]]"“. Karo prieš Sovietų Sąjungą tikslu laikyta sovietų valstybės sunaikinimas, jos resursų užvaldymas, fizinis dalies gyventojų sunaikinimas ir šalies dalies iki Uralo "germanizavimas"„germanizavimas“.<ref>Военный энциклопедический словарь, М.: Научное издательство «Большая российская энциклопедия», издательство «Рипол классик», 2002, ст. «Великая Отечественная война Советского Союза 1941—19451941–1945»</ref> Sovietų Sąjungos gyventojams karas tapo kova už Tėvynę.<ref>Козлов М. М. (под ред.) Великая Отечественная война 1941—19451941–1945: энциклопедия. — – М.: Советская энциклопедия, 1985.</ref>
Karo prieš Sovietų Sąjungą metu Trečiasis Reichas ir jo sąjungininkai Europoje patyrė didžiulius nuostolius: vermachtas ir sąjungininkai prarado 80 proc. karinių dalių, buvo sunaikintos 607 divizijos<ref>Binder G. Deutschland seit 1945 : Eine Dokumentierte desamtdt. Geschicht in d. Zeit d. Teilung. — – Stuttgart; Degerloch: Seevald, 1969. — – 608 p.</ref>, Sovietų Sąjunga išstūmė vokiečius iš savo teritorijos ir užėmė Centrinės ir Rytų Europos šalis.
== Pavadinimas ==
Sovietų Sąjungos, o po jos iširimo Rusijos ir kai kurių kitų posovietinių valstybių istoriografijoje naudojamas terminas ''Didysis Tėvynės karas''. Šis terminas pirmą kartą TSRS paminėtas jau pirmąją karo dieną, Jurijaus Levitano kreipimęsi. Vieni iš pirmųjų šio pavadinimo vartojimo atvejų apibūdinti TSRS-Vokietijos karui buvo laikraščio "Pravda"„Pravda“ straipsniai 1941 m. birželio 23 ir 24 d. Stalino radijo keipimęsi 1941 m. liepos 3 d. epitetai "didysis"„didysis“ ir "tėvynės"„tėvynės“ naudoti atskirai.
Pavadinimas Didysis Tėvynės karas turėjo didinti gyventojų pasiryžimą kovoti su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. Iki tol pavadinimas ''Tėvynės karas'' naudotas vadinti [[Napoleono žygis į Rusiją|1812 m. karui tarp Napoleono Prancūzijos ir Rusijos imperijos]], kai [[Didžioji armija|Napoleono kariuomenė]] įsiveržė į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]]. Terminą ''Tėvynės karas'' pirmąkart paminėjo [[Josifas Stalinas]] savo 1941 m. [[liepos 3]] d. kalboje. Jis panaudotas ir SSRS laikraštyje [[Pravda (laikraštis)|„Pravda“]], kuriame buvo išspausdintas ilgas straipsnis, pavadintas „Didysis sovietinės liaudies Tėvynės karas“ ({{ru|Великая Отечественная война советского народа}}). Karo metu buvo įsteigtas dviejų laipsnių Tėvynės karo ordinas, kuriuo apdovanodavo kovos veiksmuose nusipelniusius kovotojus.
|
