Airijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Normanų Airija (1168–1535 m.): {{Cleanup|Ulsteris-Alsteris}}
Prancuze (aptarimas | indėlis)
Eilutė 44:
Nuo 1874 m., o ypač nuo 1880 m., kai Airijos parlamentinei partijai ėmė vadovauti Charles Stewart Parnell, ši partija ėmė siekti Airijai autonomijos (Home Rule), išliekant Jungtinės Karalystės sudėtyje. Nuo 1886 m. tarp airių protestantų ėmė stiprėti ir junionistų judėjimas, nes protestantai, kurių didžioji dalis buvo atkraustytų dar Kromvelio laikais škotų ir anglų palikuonys, bijojo diskriminacijos, taip pat ekonominių ir socialinių privilegijų praradimo, jei airių katalikams pavyktų įgauti tikrą politinę valdžią. Nors junionistų judėjimas egzistavo visoje saloje, tačiau XIX a. pb. – XX a. pr. jis ypatingai stiprus buvo Alsteryje, kuris pasižymėjo didesne industrializacija nei likusi šalies dalis. Bijota, kad katalikai gali įvesti tarifinius barjerus, kurie neigiamai paveiktų Alsterio regioną. Be to Alsteryje buvo daugiau protestantų nei kitose šalies dalyse ir junionistai sudarė daugumą keturiose regiono grafystėse. Vadovaujant Dubline gimusiam serui Edward Carson ir serui James Craig junionistų judėjias tapo karingu. 1914 m. siekdamas išvengti sukilimo Alsteryje britų premjerministras Herbert Asquith, susitaręs su Airių palamentinės partijos vadovybe, į autonomijos Airijai suteikimo aktą įdėjo nuostatą, kad autonomija suteikiama 26 iš 32 grafysčių, o likusių statusas turėjo būti nustatytas vėliau. Autonomijos aktas taip ir neįsigaliojo, nes buvo nutarta jį sustabdyti iki tuo metu prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu tikėtasi, kad karas baigsis iki 1915 m. Tikėdamiesi teigiamo Airijos autonomijos klausimo sprendimo airiai dešimtimis tūkstančių stojo savanoriais į britų armiją.
 
== VėlykųVelykų sukilimas ir nepriklausomybės karas (1912-1922 m.) ==
[[FileVaizdas:Easter Proclamation of 1916.png|thumbminiatiūra|200px|Vėlykų proklamacija, paskelbta sukilimo vadų.]]
Airijos autonomija buvo užtikrinta [[1910]] m., kai nuo Džono Redmondo vadovaujamosvadovaujama Airijos parlamentoparlamentinė partijospartija priklausėišlaikė valdžios balansasbalansą Jungtinės Karalystės [[Bendruomenių rūmai|Bendruomenių rūmuose]]. Autonomijos1912 įstatymasm. buvo priimtas [[1912]]Autonomijos mįstatymas. UnionistaiTam iš karto pradėjo tam priešintis irjunionistai, kurie įkūrė UlsterioAlsterio savanorius – junionistų kariuomenę, skirtą kovoti prieš Airijos autonomiją. Kaip atsakas buvo įkurta Airių savanorių organizacija, kurios tikslas buvo priešintis unionistamsjunionistams ir galimai UlsterioAlsterio autonomijai.<ref name="ITbrink">{{cite web|url = https://www.irishtimes.com/culture/heritage/from-brink-of-civil-war-1.1786613 | publisher = Irish Times | website = irishtimes.com | title = From brink of civil war | date = 14 May 2014 | accessdate = 2020-05-15}}</ref>
 
[[1916]] m. Airių savanoriai ir Airijos piliečių armija [[Dublinas|Dubline]] įvykdė nesėkmingą VėlykųVelykų sukilimą Dubline. ParamaGyventojų sukilimuiparama maištininkams iš pradžių buvo maža.nedidelė, bet priešininkams Sušaudžiussušaudžius 15 sukilėlių, šimtus įkalinus ir įvedus karo padėtį, daug airių pakeitė nuomonę ir pradėjo palaikyti nepriklausomos šalies idėją.<ref>{{cite book| author = Marie Coleman | title = The Republican Revolution, 1916-1923 | publisher = Routledge | year = 2013 | chapter = Chapter 2 "The Easter Rising" | pages = 26–28 | isbn = 978-1408279106}}</ref> BeŠį topokytį paspartino ir beprecedentė grėsmė, kad [[1918]] m. daug airių išsigando, kadairiai bus pašauktišaukiami į britų armiją, kurisiekiant turėjokovoti atmuštisu vokiečiųvokiečiais Pavasario[[Vakarų puolimąfrontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte.]] Pavasario puolimo metu.
 
1919 m. sausio mėn., po 1918  m. gruodžio visuotiniųmėnesio rinkimųJungtinės 73 iš Airijoje išrinktų 106Karalystės parlamento narių priklausėrinkimuose Sinn Féin partijaipartija, kuri rėmė sukilėlius, gavo tris ketvirčius visų parlamento mandatų Airijoje (73 vietas iš 106). JieIš jų 27 atsisakė užimti vietas britų Bendruomenių Rūmuose, o vietoje to sudarėsusirinko Dubline ir įsteigė savarankišką [[Airijos parlamentas|Airijos parlamentą]], pavadintą ''Dáil Éireann''. Pirmasis Airijos parlamentas paskelbė Airijos salos suverenitetą.<ref>{{cite web|url = https://www.difp.ie/docs/1919/Declaration-of-independence/1.htm | publisher = National Archives of Ireland | work = Documents on Irish Foreign Policy | title = Declaration of independence - Reprinted from Minutes and Proceedings of the First Dáil | date = 21 January 1919 | accessdate = 2020-05-15}}</ref>
 
Nenorėdama sutikti su jokiu susitarimu, išskyrus visiška nepriklausomybė, Airijos respublikonų armija kovojo partizaninį karą 1919-1921 m. Viduryje karo britai įvedė Airijos autonomiją ir padalino salą į dvi dalis. 1921 m. birželį abi pusės susitarė dėl paliaubų. Gruodį buvo pasirašyta Anglų-airių sutartis. Airių delegacija vadovavo Artūras Grifitas ir Maiklas Kolinsas. Ši sutartis paskelbė Airiją [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] [[dominija]] kaip Kanadą ar Australiją. Sutartis suteikė teisę Šiaurės Airijai atsiskirti ir likti Didžiosios Britanijos sudėtyje. 1922 m. abu parlamentai ratifikavo sutartį.
 
== Respublika (1922 m. - dabar) ==
[[File:Irish Free State Butter, Eggs and Bacon for our Breakfasts Du beurre, des œufs et du bacon de l’État libre d’Irlande au déjeuner.jpg|right|thumb|200px|Plakatas, reklamuojantis Airių laisvos valstybės žemės ūkio produktus kanadiečiams.]]