Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{Cleanup|Netvarkingos išnašos}}
Kailis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
310 m. viduryje Galerijus susirgo, paskelbė ediktą, toleruojantį krikščionybę,<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 34; Eusebius, ''Historia Ecclesiastica'' 8.17; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 304; Jones, 66.</ref> ir mirė. Maksiminas užėmė Mažąją Aziją, o Maksencijus ruošėsi karui su Konstantinu.<ref>Odahl, 96.</ref> Dėl didelių mokesčių ir suprastėjusios prekybos kilo riaušės Romoje ir Kartaginoje.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37; Curran, 66; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 68; MacMullen, ''Constantine'', 62.</ref> Domicijus Aleksandras Afrikoje pasiskelbė imperatoriumi,<ref name="leohak">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 37.</ref> bet buvo nužudytas. 311 m. Maksencijus paskelbė karą Konstantinui,<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 40; Curran, 66.</ref> kuris sudarė sąjungą su Licinijumi ir pasiūlė seserį Konstanciją į žmonas. Maksiminas sudarė sąjungą su Maksencijumi. 312 m. pavasarį Konstantinas su 40 tūkst. karių<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5.1–3; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 41; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 101.</ref> perėjo Alpes ir prie [[Turinas|Taurinoro Augustos]] susidūrė su Maksencijaus kavalerija. Konstantinas laimėjo mūšį<ref>''Panegyrici Latini'' 12(9)5–6; 4(10)21–24; Jones, 70–71; MacMullen, ''Constantine'', 71; Odahl, 102, 317–18.</ref> ir dauguma Šiaurės Italijos miestų perėjo į jo pusę po trumpos kovos. Maksencijus pasitiko Konstantiną prie Romos su dvigubai didesne armija. Prieš mūšį Konstantinas nusprendė armijos simboliu pasirinkti graikiškas raides [[Chi (raidė)|Χ]] ir [[Ro (raidė)|Ρ]], pirmas dvi Kristaus (ΧΡΙΣΤΟΣ) raides, kurios sudarė simbolį ☧<ref>Lactantius, ''De Mortibus Persecutorum'' 44.4–6, tr. J.L. Creed, ''Lactantius: De Mortibus Persecutorum'' (Oxford: Oxford University Press, 1984), qtd. in Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 71.</ref> . Konstantinas greitai laimėjo Milvijo tilto mūšį<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43; Curran, 68.</ref> , o Maksencijus nuskendo bėgdamas.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 43; Curran, 68; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.</ref>
 
[[312]] m. [[spalio 29]] d. Konstantinas įžengė į Romą.<ref>MacMullen, ''Constantine'', 81; Odahl, 108.</ref> Maksencijaus kūnas buvo išgriebtas iš Tibro, jo galva buvo nukirsta ir nešiojama gatvėse, kad visi matytų.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44; Curran, 72; Jones, 72; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 70; MacMullen, ''Constantine'', 78; Odahl, 108.</ref> Po to galva buvo nusiųsta į Kartaginą ir miestas pasidavė Konstantinui.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 44–45.</ref> Jis neaukojo JupietiuiJupiteriui, bet pažadėjo Senatui grąžinti privilegijas ir nekeršijo Maksencijaus remėjams. Pats Maksencijus buvo paskelbtas tironu, o jo įsakymai negaliojančiais. Jo pastatyti pastatai buvo dedikuoti Konstantinui arba senieji buvo pertvarkyti (pvz.: [[Circus Maximus]]), kad būtų didesni už Maksencijaus. Konstatinas išformavo [[Pretorionai|pretorių sargybą]].
 
Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu.