Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25:
== Biografija ==
[[Vaizdas:ConstantineEmpire.jpg|thumb|left|250px|Romos imperija valdant Konstantinui I]]
[[Vaizdas:Bust of Constantine I from York YORYM 1998 23.jpg|thumb|200px|right|Konstantino biustas, rastas Jorke.]]
Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise ([[Nišas]], Serbija) [[vasario 27]] d.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3, 39–42; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.</ref> apie [[272]] m.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.</ref> Jo tėvas [[Konstancijus I Chloras]] buvo [[Ilyrai|ilyras]],<ref>{{cite book|last1=Odahl|first1=Charles M.|title=Constantine and the Christian empire|date=2001|publisher=Routledge|location=London|isbn=978-0-415-17485-5|pages=40–41|url=https://books.google.com/books?id=770uCgAAQBAJ&pg=PA40&q=constantine%20illyrian}}</ref><ref>{{cite book |last1= Gabucci |first1=Ada |title= Ancient Rome : art, architecture and history |date= 2002 |publisher= J. Paul Getty Museum |location= Los Angeles, CA |isbn=978-0-89236-656-9 |page=141 |url= https://books.google.com/books?id=V2MnHg3ZjgoC&pg=PA141&q=constantius%20chlorus%20illyrian}}</ref> kilęs iš Dardanijos provincijos.<ref name="CTCR">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.</ref> Konstantinas tikriausiai mažai laiko praleisdavo su tėvu, kuris buvo [[Aurelianas|Aureliano]] asmens sargybinis. [[Diokletianas]] suteikė jam Dalmatijos gubernatoriaus postą [[284]] ar [[285]] m. Jo motina buvo žemos kilmės graikė Elena iš Elenopolio [[Bitinija|Bitinijoje]].<ref>Drijvers, J.W. ''Helena Augusta: The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her finding the True Cross'' (Leiden, 1991) 9, 15–17.</ref> Nežinomas jos statusas: ji buvo Konstancijaus žmona ar sugulovė.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 3; Barnes, ''New Empire'', 39–40; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 17; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59, 83; Odahl, 16; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 14.</ref>
eilutė 33 ⟶ 34:
[[303]] m. pavasarį grįžęs į Nikomediją Konstantinas pamatė, kad Diokletianas pradėjo didžiausią krikščionių persekiojimą Romos imperijos istorijoje.<ref>Constantine, ''Oratio ad Sanctorum Coetum'' 25; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 30; Odahl, 73.</ref> [[Vasario 23]] d. Diokletianas liepė sugriauti Nikomedijos bažnyčią, sudeginti raštus ir paimti iždą. Po to buvo siaubiamos kitos bažnyčios, krikščionys buvo šalinami iš pareigybių, o kunigai buvo įkalinami. Nėra įrodymų, kad Konstantinas prisidėjo prie persekiojimų,<ref>MacMullen, ''Constantine'', 24–25.</ref> tačiau jis taip pat aktyviai negynė krikščionių.<ref>Drake, "The Impact of Constantine on Christianity" (CC), 126; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–26.</ref>
305 m. [[gegužės 1]] d. Diokletianas ir Maksimianas atsistatydino.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 25–27; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 60; Odahl, 69–72; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15; Potter, 341–342.</ref> Konstancijus ir Galerijus tapo augustais, bet jų cezariais tapo [[Severas]] ir [[Maksiminas Daja]]. Maksencijus ir Konstantinas buvo ignoruoti.<ref>Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 60–61; Odahl, 72–74; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15.</ref> Jo gyvybei Galerijaus rūmuose iškilo pavojus, bet tėvas paprašė atsiųsti sūnų į Britaniją padėti kariauti. Gavęs leidimą Konstantinas greitai išvyko iš rūmų ir sutiko tėvą [[Pajūrio Bulonė|Bononijoje]] prieš prasidedant vasarai.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 27; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 39–40; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61; Odahl, 77; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 15–16; Potter, 344–45; Southern, 169–70, 341.</ref> Konstancijaus I Chloras mirė [[Jorkas|Eborake]] [[306]] m. [[liepos 25]] d. po metus trūkusios kampanijos prieš [[piktai|piktus]] Britanijoje. Alemanų karalius Chrokas paskelbė Konstantiną augustu. Galija ir Britanija pripažino jo valdžią,<ref name="N35">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 27–28; Jones, 59; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 61–62; Odahl, 78–79.</ref> o Ispanija, Konstancijaus valdyta tik metus, nepripažino. Konstantinas pranešė Galerijui, kad priėmė augusto titulą. Jis teigė, kad armija jį privertė. Galerijus supyko, bet jo patarėjai įtikino jį priimti kompromisą, kad būtų išvengta pilietinio karo. Konstantinui buvo suteiktas cezario titulas, o augusto - Severui. Konstantinas su tuo sutiko, nes tai suteikė jo valdžiai teisėtumo.
[[Vaizdas:Constantinus.JPG|thumb|200px|right|Konstantino portretas ant monetos.]]
Konstantinas iš pradžių tęsė tėvo darbus Britanijoje, bet 306–307 m. žiemą [[frankai]] įsiveržė į Galiją.<ref>MacMullen, ''Constantine'', 39; Odahl, 81–82.</ref> Jis nugalėjo barbarus ir apsistojo [[Tryras|Treveroro Augustoje]]. Jis sustiprino miesto sienas, pradėjo greta statyti rūmus.▼
[[306]] m. [[spalio 28]] d. Maksencijus, pavydėdamas Konstantinui, pasiskelbė imperatoriumi. Galerijus jo nepripažino, bet nenuvertė. Severas buvo pasiųstas sutramdyti Maksencijų, bet jo armija, kuriai anksčiau vadovavo Maksimianas, perėjo į priešo pusę ir įkalino Severą. 307 m. pabaigoje Maksimianas grįžo į politiką, nuvyko į Galiją pas Konstantiną, pasiūlė vesti dukrą Faustą ir augusto titulą. Mainais Konstantinas turėjo paremti Maksencijaus sukilimą. Konstantinas vedė Faustą ir politiškai pripažino Maksencijų, bet jis nesiuntė karių į Italiją. Jis kovėsu su piktais ([[307]] m.), brukterais (308 m.), frankais (310 m.), o taikos metu rėmė ekonomiką ir menus.
▲Konstantinas iš pradžių tęsė tėvo darbus Britanijoje, bet 306–307 m. žiemą [[frankai]] įsiveržė į Galiją. Jis nugalėjo barbarus ir apsistojo [[Tryras|Treveroro Augustoje]]. Jis sustiprino miesto sienas, pradėjo greta statyti rūmus.
[[308]] m. [[lapkričio 11]] d. Galerijus Karnunte sušaukė tarybą, kurią sudarė Diokletianas, Galerijus ir Maksimianas. Konstantinas buvo nužemintas iki cezario, Maksimianas atsistatydino, Licinijus tapo Vakarų augustu. Konstantinas neatsisakė augusto titulo, o Maksiminas Daja pyko, kad Licinijus buvo paaukštintas vietoj jo. Galerijus nusileido ir abu pradėjo vadinti augustais [[310]] m.<ref>Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 33; Jones, 61.</ref>
310 m. Konstantinas pasiuntė Makaimianą į Pietų Galiją, o pats kariavo su frankais. Jis paskelbė, kad Konstantinas miręs ir bandė užimti sostą, bet armija liko ištikima Konstantinui. Pagautas Maksimianas pasikorė liepos mėn.<ref name="yuhknp">Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 34–35; Elliott, ''Christianity of Constantine'', 43; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 65–66; Odahl, 93; Pohlsander, ''Emperor Constantine'', 17; Potter, 352.</ref>
Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu.
| |||