Akrecinis diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Migrating 31 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q237604 (translate me) |
+šaltinis |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Accretion disk.jpg|thumb|Dailininko įsivaizduotas dvinarės sistemos piešinys. Iš pagrindinės sekos žvaigždės medžiaga perteka į akrecinį diską, supantį juodąją skylę. Akrecijos metu susidaro bipolinės čiurkšlės.]]
'''Akrecinis diskas''' – diskinis dujų, dulkių ar [[plazma|plazmos]] srautas aplink bet kurį astronominį objektą, kuriame objekto orbita aplink objekto gravitacinį lauką praranda energiją ir kampinį impulsą, nes lėtai spiraliauja į vidų.<ref>''[https://www.britannica.com/science/accretion-disk Accretion disk]''. [[Encyclopædia Britannica]]. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref>
'''Akrecinis diskas''' – dujų/dulkių diskas besisukantis apie masyvų centrinį kūną. Tai gali būti jauna [[žvaigždė]], [[juodoji bedugnė]], [[baltoji nykštukė]] arba [[neutroninė žvaigždė]]. Dėl disko vidinės trinties – [[klampa|klampos]] vyksta sukimosi momento persiskirstymas diske. Vidinės dalys lėtėja ir [[Spiralė|spiraline]] trajektorija krenta į centrinį kūną. Judėjimo energija yra paverčiama šilumine ir išspinduliuojama [[Elektromagnetin4s bangos|elektromagnetinių bangų]] pavidalu iš disko paviršiaus. Spinduliavimo diapazonas priklauso nuo centrinio objekto masės ir kompaktiškumo. Taip akreciniai diskai aplink jaunas žvaigždes spinduliuoja daugiausia [[Infraraudonieji spinduliai|infraraudonajame]] diapazone, akreciniai diskai aplink neutronines žvaigždes ir juodąsias bedugnes – [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] diapazone.▼
▲
Diskai efektyviai susidaro [[Dvinarė žvaigždė|dvinarėse]] sistemose, kuomet mažiau masyvi komponentė pasiekia milžinės stadiją ir užpildo [[Rošo ertmė|Rošo ertmę]]. Tuomet medžiaga gali laisvai pertekėti prie masyvesnės komponentės (pavyzdžiui, baltosios nykštukės arba neutroninės žvaigždės) ir suformuoti apie ją akrecinį diską.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Astronomija]]
| |||