Max Scheler: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 5:
Fenomenologinės krypties atstovas. 1900-1906 Jenos, 1907-1910 m. Miuncheno universitetų profesorius. Pirmieji darbai įtakoti [[Friedrich Nietzsche]]. E.Huserlio [[Fenomenologija |fenomenologiją]] pritaikė [[etika]]i, kultūros ir religijos filosofijai. Jis [[moralė|moralines]] vertybes pateikė kaip nekintančias ir formaliajai [[Imanuelis Kantas|I. Kanto]] etikai priešpastatė materialistinį požiūrį į vertybes.
 
Pagrindinis veikalas: "Formalizmas„Formalizmas etikoje ir materialinė vertybių etika"etika“ (1913-1916). Jame kritikuojamas Kanto formalizmas ir kuriama idealistinė vertybinio absoliutizmo etika. Vertybes laikė nuo žmogaus nepriklausomomis nekintančiomis esmėmis, kurias galima suvokti "emocionaliojo„emocionaliojo apriori"apriori“ pagalba.
 
== Pažiūros ==
 
Jis buvo vienas filosofinės [[antropologija|antropologijos]] pradininkų. Ją suprato kaip įvairių mokslų ir filosofijos sintezę, nagrinėjant žmogaus prigimtį. Žmogaus esmė – ne mąstymas ar valia, o meilė ("ordo„ordo amoris"amoris“), kuri dvasinės vienybės aktas, kai akimirksniu suvokiama aukščiausioji objekto vertybė.
 
Pagrindinės jo veiklos sritys buvo aprašomoji [[psichologija]], ypatingą dėmesį skiriant jausmų psichologijai, ir „pažinimo sociologija“. Mąstančiajam ir pažįstančiam žmogui priešpastatomi objektyvūs, žmogaus nesukurti pasauliai, kurių kiekvienas turi savo dėsnius, kurie yra virš empirinių objektyviosios esaties dėsnių.