Šogis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.
Eilutė 19:
| bggxrefs =
}}
'''ŠogisŠiogiai''' ({{ja|将棋}}) arba '''japoniški šachmatai''' – [[stalo žaidimas]] skirtas 2 žaidėjams, laikomas vienu iš šachmatų variantų. Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir [[šachmatai]], [[čaturanga]], [[šatrandžas]], kiniškas [[siangcis]] ir korėjietiškas [[džiangis]] ir yra pats populiariausias iš šeimyninių žaidimų [[Japonija|Japonijoje]]. Senais laikais šogisšiogiai buvo vadinamas „dramblių šachmatais“.
 
Šogio pirmtakas čaturanga yra kilusi iš Indijos [[VI a. pr. m. e.]] ir paplito nuo [[Kinija|Kinijos]] iki Japonijos kur gimė keletas žaidimo atšakų. ŠogisŠiogiai, tokstokie kokskokie dabar, žaidžiamasžaidžiami nuo [[XVI a.]]
 
== Istorija ==
Šis žaidimas atsirado [[VIII a.]], tačiau nėra žinoma, kaip šis žaidimas buvo žaidžiamas tada. Yra aišku, kad tuo metu Japonijai iš Kinijos pateko kiniškų šachmatų variantas. Tačiau kartu su šiais šachmatais ten pateko ir kiti šachmatinio tipo žaidimai. Tarp jų buvo ir žaidimas, kuris buvo žaidžiamas su 9x9 stačiakampine lenta, ant kurios yra žaidžiamasžaidžiami dabartinisdabartiniai šogisšiogiai. Tų laikų aprašymų apie tuos žaidimus nėra rasta, todėl apie tasykles belieka tik spėlioti. Žinomas ir korėjietiškas šachmatų variantas čiangis, kuris pagal kai kuriuos savo parametrus yra tarpe tarp šogiošiogių ir kiniško siangcio. Todėl galima manyti, kad šogisšiogiai transformavosi iš kiniškų šachmatų, kuriems darė įtaką europietiški šachmatai.
 
Pirmieji archeologiniai šogiošiogių radiniai priklauso [[XI a.]] Šios figūros turi šiuolaikinį atvaizdį.
 
Pirmieji išsamūs šogiošiogių aprašymai pasirodė [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpyje]]. Tuo metu egzistavo didieji ir mažieji šogiaišiogiai. MažasisMažieji šogisšiogiai buvo žaidžiamasžaidžiami 9x9 lentoje, o didysisdidieji – 13x13. Figūrų ėjimai buvo tokie patys kaip ir dabar, tačiau nebuvo atgaivinimo taisyklės. [[XVI a.]] imperatorius [[Gonara]] sukūrė šogįšiogius tokįtokius, kuriskurie žaidžiamasžaidžiami dabar. Pagrindui jis paėmė mažąjįmažuosius šogįšiogius, kurie buvo žaidžiami ant lentos 9x9, sumažino figūrų skaičių iki 40 ir įvedė naują atgaivinimo taisyklę. Ši naujovė labai pakeitė žaidimo strategiją ir taktiką.
 
== Žaidimo reikmenys ==
Eilutė 252:
|}
 
==== Drakonas arklysžirgas ====
Drakonas arklysžirgas yra evoliucionavęs rikis. Jis gali eiti visomis įstrižainėmis ir į gretimus laukelius.
 
{|
Eilutė 275:
 
=== Tikslas ===
Žaidimo tikslas yra paskelbti karaliui [[matas (šachmatai)|matą]] (t. y. padaryti taip, kad karalius neturėtų niekur eiti). Ėjimą ne pagal taisykles padaręs žaidėjas iš karto pralaimi. Kiti du galimi mačo rezultatai yra: lygiosios, kuomet tie patys ėjimai kartojasi bent tris kartus ({{jap|千日手 ''sennichite''}}) arba kai abiejų varžovų karaliai užeina į evoliucionavimovirtimo zoną ir negali tikėtis paskelbti matą ({{jap|持将棋 ''jishōgi''}}). Norint taip baigti mačą, abu žaidėjai privalo sutikti su tokia baigtimi. Tuomet reikia suskaičiuoti visų turimų figūrų vertę: karaliaus vertė yra 0, bokšto ir rikio – 5, o visų kitų figūrų – 1. Žiūrima tik pradinė figūrų vertė, t. y. evoliucionavimaivirtimai neužskaitomineįskaitomi. Žaidėjas, surinkęs mažiau nei 24 taškus pralaimi, o jeigu abu turi daugiau nei 24 – lygiosios.
 
=== Atsigaivinimo taisyklė ===
Eilutė 283:
# draudžiama atgaivinti pėstininką į žaidimo lentos vietą, kur jis iš karto matuoja priešininko karalių, tačiau kitos figūros gali būti taip atgaivinamos;
# atgaivinti figūrą į tą vietą, iš kurios kitą ėjimą neturėtų kur eiti;
# atgaivinti pėstininką ir pastatyti į stulpelį, kuriame jau yra to paties žaidėjo neevoliucionavęsnevirtęs pėstininkas. Dėl to, žaidžiant yra įprasta aukoti pėstininkus, kad būtų vietos jiems atgaivinti;
# negalima atgaivinimo metu evoliucionuotipaversti figūros.
 
=== EvoliucionavimasVirtimas ===
ŠogyjeŠiogiuose figūros evoliucionuojavirsta, kai patenka į evoliucionavimovirtimo zoną (t. y. tris paskutiniąsias gulstines, kuriose pradžioje būna išdėstytos priešininko figūros). Rikis pasiverčia drakonu arkliu, bokštas – drakonu karaliumi, o visos kitos figūros pavirsta auksiniu generolu. Karalius ir auksinis generolas evoliucionuotisvirsti negali. Virsmas nėra atskiras ėjimas, jis vyksta tuo pačiu metu, kai figūra įeina arba išeina iš zonos. Virsmas vyksta, jeigu žaidėjas to nori, tačiau, jeigu įžengus ta figūra negali niekur eiti, tada ji turi pasiversti kita figūra. Figūra gali evoliucionuoti tik vieną kartą. Nukirsta evoliucionavusi figūra tampa tokia pačia figūra, kokia buvo dar prieš evoliucionuojant.
{| class="wikitable" border="1"
|- style="text-align:right;" BGCOLOR="#D0F0D0"