Avicena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
{{Žmogaus biografija
| fonas=mok
eilutė 33 ⟶ 32:
}}
 
'''Avicena''' (''Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina'', sutrumpintai '''Ibn Sina'''<ref>{{Citation |last=Byrne |first=Joseph Patrick |title=Encyclopedia of the Black Death, ''Vol. I'' |date=2012 |url=https://books.google.co.uk/books?id=5KtDfvlSrDAC |contribution=Avicenna |contribution-url=https://books.google.co.uk/books?id=5KtDfvlSrDAC&pg=PA29 |place=[[Santa Barbara, California|Santa Barbara, CA]] |publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-253-1}}.</ref>; g. [[980]] m. netoli [[Buchara|Bucharos]] – m. [[1037]] m. Persijos [[Hamadanas|Hamadane]]) – [[persai|persų]] kilmės,<ref>{{Cite book |url=https://press.princeton.edu/titles/2761.html |title=Avicenna and the Visionary Recital |website=Princeton University Press |language=en |access-date=2018-08-12 |quote=In this work a distinguished scholar of Islamic religion examines the mysticism and psychological thought of the great eleventh-century Persian philosopher and physician Avicenna (Ibn Sina), author of over a hundred works on theology, logic, medicine, and mathematics.|isbn=9780691630540 |date=2016-04-19 }}</ref> tačiau daugiausia [[Arabų kalba|arabiškai]] rašęs gydytojas ir filosofas. Taip pat rašė teisės, matematikos, astronomijos, muzikos klausimais. Persiškai kūrė poemas ir lyrinius eilėraščius, arabiškai – [[apysaka]]s. Avicena laikomas [[Islamo aukso amžius|Islamo aukso amžiaus]] vienu svarbiausiu gydytoju, astronomu, mąstytoju,<ref>* {{cite book|last1=Bennison|first1=Amira K.|title=The great caliphs: the golden age of the 'Abbasid Empire|url=https://archive.org/details/greatcaliphsgold00benn|url-access=limited|date=2009|publisher=Yale University Press|location=New Haven|isbn=978-0-300-15227-2|page=[https://archive.org/details/greatcaliphsgold00benn/page/n205 195]|accessdate=|quote=Avicenna was a Persian whose father served the Samanids of Khurasan and Transoxania as the administrator of a rural district outside Bukhara.}}
* {{cite book |title=A brief history of medicine: from Hippocrates to gene therapy |author=Paul Strathern |publisher=Running Press |year=2005 |page=58 |url=https://books.google.com/?id=0rGwOkqIqKkC&pg=PA58&dq=Avicenna's+ethnicity#v=onepage&q&f=false |isbn=978-0-7867-1525-1}}.
 
* {{cite book |title=Medieval Philosophy |author=Brian Duignan |publisher=The Rosen Publishing Group |year=2010 |page=89 |url=https://books.google.com/?id=p9eh18dRTwAC&pg=PA89&dq=Avicenna+ethnic#v=onepage&q=Avicenna%20ethnic&f=false |isbn=978-1-61530-244-4}}.
* {{cite book |title=Central Asian republics |author=Michael Kort |publisher=Infobase Publishing |page=24 |url=https://books.google.com/?id=EPCcSZ2dzckC&pg=PA24&dq=Avicenna+ethnic#v=onepage&q=Avicenna%20ethnic&f=false |isbn=978-0-8160-5074-1 |year=2004}}
* "He was born in 370/980 in Afshana, his mother's home, near Bukhara. His native language was Persian" (from "Ibn Sina ("Avicenna")", ''Encyclopedia of Islam'', Brill, second edition (2009). Accessed via Brill Online at www.encislam.brill.nl).
* "Avicenna was the greatest of all Persian thinkers; as physician and metaphysician&nbsp;..." ([http://www.google.com/search?tbm=bks&tbo=1&q=greatest+of+all+Persian+thinkers%3B+as+physician+and+metaphysician#sclient=psy&hl=en&tbo=1&tbm=bks&source=hp&q=Avicenna+was+the+greatest+of+all+Persian+thinkers%3B+as+physician+and+metaphysician&aq=&aqi=&aql=&oq=&pbx=1&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.&fp=dcce4d829681fc6c&biw=1824&bih=966 excerpt] from A.J. Arberry, ''Avicenna on Theology'', KAZI PUBN INC, 1995).
* "Whereas the name of Avicenna (Ibn Sina, died 1037) is generally listed as chronologically first among noteworthy Iranian philosophers, recent evidence has revealed previous existence of Ismaili philosophical systems with a structure no less complete than of Avicenna" (from [https://books.google.com/books?id=A8PzaQZwzZQC&pg=PA74&dq=is+generally+listed+as+chronologically+first+among+noteworthy+Iranian+philosophers&hl=en&ei=lIT3TeS6L6bt0gGJm92iCw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CCoQ6AEwAA#v=onepage&q=is%20generally%20listed%20as%20chronologically%20first%20among%20noteworthy%20Iranian%20philosophers&f=false p.&nbsp;74] of Henry Corbin, ''The Voyage and the messenger: Iran and philosophy'', North Atlantic Books, 1998.</ref> ankstyvosios modernios medicinos tėvu.<ref>{{Cite journal |last=Saffari |first=Mohsen |last2=Pakpour |first2=Amir |date=2012-12-01 |title=Avicenna's Canon of Medicine: A Look at Health, Public Health, and Environmental Sanitation |url=https://www.researchgate.net/publication/233825605 |journal=Archives of Iranian Medicine |volume=15 |issue=12 |pages=785–9 |quote=Avicenna was a well-known Persian and a Muslim scientist who was considered to be the father of early modern medicine.|pmid=23199255 }}</ref><ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/?id=DoMVs4HuDAoC&pg=PA33&lpg=PA33&dq=avicenna+father+of+modern+medicine#v=onepage&q=avicenna%20father%20of%20modern%20medicine&f=false |title=Advice to the Young Physician: On the Art of Medicine |last=Colgan |first=Richard |date=2009-09-19 |publisher=Springer Science & Business Media |isbn=978-1-4419-1034-9 |page=33 |language=en |quote=Avicenna is known as the father of early modern medicine.}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Roudgari|first=Hassan|date=2018-12-28|title=Ibn Sina or Abu Ali Sina (ابن سینا‎ c. 980 –1037) is often known by his Latin name of Avicenna (ævɪˈsɛnə/).|url=http://www.jimc.ir/article_81757.html|journal=Journal of Iranian Medical Council|volume=1|issue=2|pages=0|issn=2645-338X|quote=Avicenna was a Persian polymath and one of the most famous physicians from the Islamic Golden Age. He is known as the father of early modern medicine and his most famous work in Medicine called “The Book of Healing”, which became a standard medical textbook at many European universities and remained in use up to the recent centuries.}}</ref>
== Biografija ==
Avicena gime Afšanos kaime prie Bucharos apie 980 m. Jo motina Sitāra buvo iš Bucharos.<ref>''"Avicenna"''[[Encyclopædia Britannica]], Concise Online Version, 2006 ([http://www.britannica.com/eb/article-9011433/Avicenna]); D. Gutas, ''"Avicenna"'', in [[Encyclopædia Iranica]], Online Version 2006, ([http://www.iranica.com/newsite/articles/v3f1/v3f1a046.html LINK]); Avicenna in (Encyclopedia of Islam: © 1999 Koninklijke Brill NV, Leiden, The Netherlands)</ref> Nors Avicenos šeima buvo sunitai <ref name="Aisha Khan">{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=B8k3fsvGRyEC&pg=PA38 |title=Avicenna (Ibn Sina): Muslim physician and philosopher of the eleventh century |last=Aisha Khan |publisher=The Rosen Publishing Group |year=2006 |isbn=978-1-4042-0509-3 |page=38}}</ref> jo tėvas Abdula atsivertė į [[Izmailizmas|Izmailizmą]].<ref name="Aisha Khan" /><ref>{{Citation |last=Farhad Daftary |title=Ismaili History and Intellectual Traditions |url=https://books.google.ca/books?id=sxIwDwAAQBAJ&pg=PT206 |page=206 |publisher=Routledge|isbn=9781351975032 |date=2017-08-07 }}</ref><ref name="Corbin1993">{{Cite book |title=History of Islamic Philosophy, Translated by Liadain Sherrard, Philip Sherrard |last=Corbin |first=Henry |publisher=Kegan Paul International in association with Islamic Publications for The Institute of Ismaili Studies |year=1993 |isbn=978-0-7103-0416-2 |location=London |pages=167–175 |oclc=22109949 |author-link=Henry Corbin |orig-year=First published French 1964)}}</ref>
 
Užaugo Bucharoje, būdamas 10 metų mintinai mokėjo visą [[Koranas|Koraną]]<ref name="Britannica2008">{{Cite encyclopedia |year=2008 |title=The Canon of Medicine (work by Avicenna) |encyclopedia=[[Encyclopædia Britannica]] |url=http://www.britannica.com/eb/topic-92902/The-Canon-of-Medicine |accessdate=2008-06-11 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080528230506/http://www.britannica.com/eb/topic-92902/The-Canon-of-Medicine |archivedate=28 May 2008 |url-status=live}}</ref> ir žymiausius arabų klasikus, per kelerius metus išėjo [[teisė]]s mokslus, taip pat matematiką, astronomiją ir mediciną. Būdamas 16 metų pagarsėjo išgydęs Bucharos valdovą [[Mansuras II|Mansurą II-ąjį]], kurio bibliotekoje jis baigė savo mokslinį pasirengimą. Sulaukęs 18 metų tapo kvalifikuotu gydytoju.<ref name=Britannica2008 />
 
Avicenos veikalai, ypač medicinos srityje tapo viduramžių Europos universitetų vadovėliais. Jis arabų kalba (Europoje išversta ir išleista lotynų kalba) išleido medicinos kanoną, kurį sudarė 5 tomai: Pirmajame – medicinos teorija, [[anatomija]], [[fiziologija]], aprašomos ligų priežastys, simptomai, profilaktika, Antrajame – Paprasti vaistai, augalai, gyvūninės kilmės vaistai, Trečiajame – atskirų kūno dalių, sričių ligos ir jų diagnostika, Ketvirtajame – Chirurgija, Penktajame – aprašomi sudėtingi vaistai, nuodai ir priešnuodžiai.
 
Prieš mirtį jį apėmė atgaila. Jis išdalino turtus vargšams, išlaisvino vergus, iki mirties skaitė Koraną.<ref name="osler">{{Cite book |title=The Evolution Of Modern Medicine |last=Osler |first=William |publisher=[[Kessinger Publishing]] |year=2004 |isbn=978-1-4191-6153-7 |page=72 |author-link=William Osler}}</ref>
== Išnašos ==
{{Išn}}
{{wikiquote}}