Luvras: Skirtumas tarp puslapio versijų

| interneto_svetainė = [http://www.louvre.fr www.louvre.fr]

}}

 

== Muziejus ==

 

 

Muziejus įsikūręs Luvro rūmuose ''(Palais du Louvre)'', kaip tvirtovė pastatytuose XII a. amžiaus pabaigoje, valdant [[Pilypas II Augustas|Pilypui II]]. Pirmo pastato liekanas dar galima pamatyti rūsiuose. Pastatas daug kartų buvo perstatomas ir plečiamas. [[1672]] metais [[Liudvikas XIV]] perkėlė savo rezidenciją į [[Versalio rūmai|Versalio rūmus]], Luvre įkurdamas karališkos meno kolekcijos ekspoziciją, o nuo [[1692]] metų eksponuodamas ir antikinių skulptūrų kolekciją.<ref>{{cite web|url=http://www.louvre.fr/llv/musee/detail_repere.jsp;jsessionid=KQRWXpM1FXRwSVbcSvGWZx1gZGnvhB173g1y6Rn06DsQhBfJzQ5P!-1153238939?CONTENT%3C%3Ecnt_id=10134198673226982&CURRENT_LLV_PERIODE%3C%3Ecnt_id=10134198673226961&CURRENT_LLV_CHRONOLOGIE%3C%3Ecnt_id=10134198673226610&CURRENT_LLV_REPERE%3C%3Ecnt_id=10134198673226982&FOLDER%3C%3Efolder_id=9852723696500938&bmLocale=en&leftPosition=-300|title=The History of the Louvre: From Château to Museum|accessdate=2009-10-10}}</ref> Tais pačiais metais pastate įsikūrė Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija ''(Académie Royale de Peinture et de Sculpture)'', kuri surengė daugelį parodų ir pristatymų. [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu, [[1791]] metais, Nacionalinė asamblėja priėmė sprendimą, kad Luvras turi tapti muziejumi, demonstruojančiu meno ir mokslo kūrinius.<ref name="revol">{{cite web|url=http://www.louvre.fr/llv/musee/detail_repere.jsp?CONTENT%3C%3Ecnt_id=10134198673226985&CURRENT_LLV_PERIODE%3C%3Ecnt_id=10134198673226961&CURRENT_LLV_CHRONOLOGIE%3C%3Ecnt_id=10134198673226610&CURRENT_LLV_REPERE%3C%3Ecnt_id=10134198673226985&FOLDER%3C%3Efolder_id=9852723696500938&bmLocale=en&leftPosition=-300|title= A monument to science and the arts|accessdate=2009-10-10}}</ref>

== Istorija ==

=== Viduramžiai, Renesansas, Burbonų rūmai ===

 

Luvro rūmai ''(Palais du Louvre)'' pastatyti [[XII a.]] pabaigoje, valdant [[Pilypas II Augustas|Pilypui II]], pirmojo pastato liekanos išlikusios dabartinių rūmų rūsiuose ir yra ekspozicijos dalis. Nėra nustatyta, ar tai buvo pirmasis pastatas, stovėjęs šioje vietoje, bet manoma, kad Pilypas II galėjo statyti savo tvirtovę vietoj senosios, nes to meto dokumentuose Luvras vadintas „Naujoji Tvirtovė“.<ref>Francis Miltoun (1910) Royal Palaces and Parks of France. L. C. Page & Co, pp. 114, 115, 76. </ref> Nėra tiksliai žinoma ir pavadinimo „Luvras“ etimologija: kai kurie istorikai teigia, kad Pilypas II vadino pastatą ''L'Œuvre'' (Šedevras), nes tai buvo didžiausias pastatas to meto Paryžiuje; kiti sieja su pastato padėtimi, nes jis galėjo stovėti miške (prancūziškai ''rouvre'' - ąžuolas).<ref name="state">{{cite web|url=http://www.statemaster.com/encyclopedia/Louvre#cite_ref-Miltoun_5-0|title=Le Palais du Louvre|accessdate=2009-10-10}}</ref>

 

==== Prancūzijos revoliucija ====

[[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu Luvras paverstas viešu muziejumi. [[1791]] metų gegužę Asamblėja paskelbė, kad Luvras turi tapti „vieta subursiančia visus mokslo ir meno paminklus“<ref name="revol" />. [[1792]] m. [[rugpjūčio 10]] dieną suėmus [[Liudvikas XVI|Liudvika XVI]] karališkoji meno kolekcija Luvre nacionalizuota. Baiminantis vandalizmo ir vagysčių, [[rugpjūčio 19]] dieną Asamblėja dar kartą paragino kuo skubiau įkurti muziejų. Spalio mėnesį naujai kuriamo muziejaus valdymui organizuotas „tautos atminties išsaugojimo“ komitetas.<ref>{{cite web|url=http://www.louvreparis.net/history|title=The Musée du Louvre Paris|accessdate=2009-10-10}}</ref>

 

 

=== Restauruota monarchija ir Antroji imperija ===

Monarchijos atstatymo laikotarpiu (1814–1830) [[Liudvikas XVIII]] ir [[Karolis X Prancūzas]] papildė muziejaus kolekciją 135 kūriniais, vertais 720 000 frankų. Daug didesnė pinigų suma skirta [[Versalio rūmai|Versalio rūmams]] neleido Luvrui smarkiai plėsti kolekcijų. [[1848]] m. sukūrus [[Antroji imperija|Antrąją Prancūzijos imperiją]] naujoji valdžia skyrė du milijonus frankų remonto darbams ir nebaigtų pastato sparnų užbaigimui. 1852 – 1870 m. kolekcijos pasipildė 20000 kūriniais, daugiausiai jų parvežta iš imperijos kolonijų [[Šiaurės Afrika|šiaurės Afrikoje]] ir [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], gauta dovanų iš privačių kolekcijų.

 

 

Luvro muziejuje saugoma daugiau nei 380 000 meno kūrinių, pastoviose ekspozicijose 60000 kvadratinių metrų erdvėje, padalintoje į aštuonis teminius skyrius, demonstruojama apie 35000 darbų. Muziejuje pristatomi paveikslai, skulptūros, archeologiniai radiniai ir architektūros detalės, graviūros, spaudiniai. 2008 metais Luvrą aplankė 8,5 milijonai žmonių (5,6 milijonai 2001 metais).<ref name="NY">{{cite web|url=http://topics.nytimes.com/topics/reference/timestopics/organizations/l/louvre/index.html|title=Louvre|accessdate=2009-10-11}}</ref> 65 % lankytojų sudarė turistai. Visuomenėje Luvras sulaukė dar didesnio dėmesio pasirodžius [[Dan Brown]] knygai [[Da Vinčio kodas]], 2006 metais kuriant to paties pavadinimo [[Da Vinčio kodas (filmas)|filmą]], muziejus uždirbo du su puse milijono dolerių, leisdamas filmuoti savo salėse.<ref name="spiegel">{{cite web|url=http://www.spiegel.de/international/business/0,1518,568466,00.html|title=Welcome to The Louvre Inc.|last=Carol Matlack|accessdate=2009-10-11}}</ref>

 

==== Administracija ====

 

Pati piramidė yra trečias pagal populiarumą Luvro meno kūrinys. Ji atsilieka tik nuo [[Mona Liza|Mona Lizos]] portreto ir [[Milo Venera|Milo Veneros]] skulptūros.<ref name="TO">{{cite web|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/article601136.ece|title=Louvre forced to rethink its glass pyramid|accessdate=2009-10-11}}</ref>. XX amžiaus pabaigoje naujasis įėjimas buvo projektuojamas 4 milijonams lankytojų per metus. Šiomis dienomis, jų skaičiui padvigubėjus, pati piramidė tampa kliūtimi pakliūti į muziejų. Iki 2012 metų įėjimo vidinės erdvės turėtu būti rekonstruotos, padidinant lankytojų pralaidumą.<ref name="TO"/>

== Muziejaus kolekcijos ==

Muziejaus fonduose saugoma 380 000 kūrinių, dešimtoji jų dalis eksponuojama pastoviose ekspozicijose. Surinktų darbų amžius labai platus. Jis apima didelį žmonijos istorijos laikotarpį. Seniausi saugomi darbai datuojami [[7 tūkstantmetis pr. m. e.|7 tūkstantmečiu pr. m. e.]]<ref name="edu">{{cite web|url=http://www.theartgallery.com.au/ArtEducation/artmuseums/Louvre/|title=The Louvre|accessdate=2009-10-12}}</ref>. Bendrame Luvro plote (210000 m²), ekspozicijos užima 60000 kvadratinių metrų. Visi surinkti meno kūriniai padalinti į aštuonis teminius skyrius: Senovės Egipto; Senovės Artimųjų Rytų; Etruskų, Senovės Graikijos ir Romos; Islamiškojo meno; Skulptūrų; Dekoratyvinio meno; Paveikslų; bei Spaudinių ir Piešinių. Trečdalį visų Luvro saugomų kūrinių (apie 130 000) sudaro piešiniai ir spaudiniai<ref name="edu"/>. Skulptūrų kolekcija, apimanti [[Viduramžiai|viduramžių]] ir [[Renesansas|renesanso]] [[Europa|Europos]] kūrinius, mažiausia (apie 6500 eksponatų).