Krymčiakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas (po taško dedamas tarpas).
Krateven (aptarimas | indėlis)
S http://eleven.co.il/ => https://eleven.co.il/
Eilutė 19:
Paplitę du požiūriai į krymčiakų kilmę:
* Pirmasis – krymčiakai yra savarankiškas tiurkų [[etnosas]]<ref>Крымчаки. Составители Д. И. Реби, В. М. Ломброзо. Симферополь. 2001</ref>'
* antrasis – krymčiakai yra etnolingvistinė [[Žydai|žydų]] grupė<ref>Кизилов М. Б. Крымчаки // Большая Российская энциклопедия. Т. 16. М., 2010.</ref><ref name="eleven">[httphttps://eleven.co.il/article/12248 Крымчаки] // Электронная еврейская энциклопедия.</ref>.
Pačių krymčiakų tarpe yra abiejų požiūrių šalininkų.
 
Eilutė 29:
[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dokumentuose iki 1917 m. krymčiakai vadinti {{ru|евреи-крымчаки}} ''žydai krymčiakai''. Atlikus krymčiakų pavardžių analizę be [[Tiurkai|tiurkiškų]] aptiktos ir [[aškenaziai|aškenaziškos]] bei [[sefardai|sefardiškos]] pavardės.<ref>Котлер И. Б. Фамилии крымчаков как источник их этнической истории. — «Малые и дисперсные этнические группы в Европейской части СССР», М., Наука, 1985 г., с. 83 — 94</ref><ref>Ачкинази В. М. Имена крымчаков // Проблемы истории Крыма, Сф., 1991 г., т. 1, с. 9 — 10.</ref>
 
Pagal vieną iš versijų po to, kai Romos imperatorius [[Adrianas]] nuslopino Šimono bar Kochbos sukilimą, dalis žydų, išvengusių mirties bausmių, pabėgo į [[Krymo pusiasalis|Krymo pusiasalį]].<ref>[httphttps://eleven.co.il/article/12248 Крымчаки] — статья из Электронной Еврейской Энциклопедии.</ref>. Krymčiakų švietėjas J. Peisachas manė, kad krymčiakai yra palikuonys persivertėlių, kuriuos į judaizmą atvertė mūsų eros pradžioje į Krymą atsikėlę negausūs žydai.
 
Viena krymčiakų legenda teigia, kad nedaug krymčiakų šeimų į Krymą atvyko VIII a. iš [[Kijevas|Kijevo]]. Egzistuoja hipotezė, kad Kijevą galbūt įkūrė [[chazarai]], kurie VIII a., būdami tiurkų kilmės, išpažino judaizmą. Tad gali būti, kad ši krymčiakų legenda gali turėti istorinį pagrindą.