Léo Taxil: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 4:
Leonas Taksilis buvo ateistas. Vaikystės ir jaunystės metais jis mokėsi jėzuitų kolegijoje, tačiau vietoj religinės veiklos pasirinko kovotojo prieš religiją kelią.
Nuo 1879 m. per penkerius metus jis išleido apie dvidešimt antireliginių kūrinių – aštrių satyrinių pamfletų:
{{cleanup}}
Gabrielis Antuanas Žoganas-Pažesas ([[1854]] – [[1907]]), pasirašinėjęs [[Leo Taksilis|Leo Taksilio]] slapyvardžiu, kilęs iš Marselio, trumpu laiku išgarsėjo savo keliais literatūriniais veikalais, kandžiai pajuokiančiais bažnyčią ir bibliją. Vaikystėje auklėtas [[Jėzuitai|jėzuitų]], jis turėjo galimybes bažnytinei veiklai, tačiau jų atsisakė, o įgytas žinias panaudojo religijos ir ypač bažnyčios kritikai.
Jau tapęs žinomu satyriku, Taksilis atsivertė į krikščionybę. Jis prašė dovanoti paklydimus, aiškino, kad jį sugundęs velnias ir taip toliau. [[Katalikai|Katalikų]] bažnyčios dvasininkai pasiūlė Taksiliui nukreipti savo talentingą plunksną prieš laisvamanybę, ginti bažnyčią ir religiją. Pasirodė fanatiški rašytojo straipsniai prieš laisvamanybę ir atsimetimą nuo bažnyčios. Taip pat Taksiliui pavyko
Triukšmingai religiją ir bažnyčią propaguojantį Taksilį globojo pats popiežius ir visa bažnyčios aukštuomenė. Jam buvo netgi suteikta audiencija [[Vatikanas|Vatikane]].
[[1897]] m. [[balandžio 19]] dieną kilo skandalas. Paryžiaus Geografų draugijos salėje rašytojas plačiai ir vaizdingai papasakojo, kaip 12 metų apgalvotai ir nuosekliai mulkino religijos tarnus, kaip žingsnis po žingsnio vis labiau išpūsdavo savo prasimanymus, matydamas, kad dvasininkai jais tiki. Kartu su juo kalbas pasakė ir bendražygiai. Paaiškėjo, kad Diana Vogan – išgalvotas asmuo, jos laiškus rašė pats Taksilis. Dvasininkų kompromitacija buvo milžiniška, popiežiaus
{{biograf-stub}}
|