Senieji Kauno kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 14:
'''Senieji Kauno kunigaikščių rūmai''' – [[Kaunas|Kauno]] [[Kauno senamiestis|senamiestyje]], Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe esantis pastatų kompleksas su uždarais kiemais, atskleidžiantis [[XV a.]] - [[XVI a.]] gotikos architektūros subtilybes.<ref>https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kur-kauno-kunigaiksciu-rumams-pazadeti-pinigai-802790, Kur Kauno kunigaikščių rūmams pažadėti pinigai?</ref>. Buvusi psichiatrijos ligoninė, dabar priklauso [[Vilniaus dailės akademija|Dailės akademijos Kauno dailės institutui]].
== Pastato istorija iki XIX amžiaus ==
[[Vaizdas:Rūmų vaizdas restauracijos metu.jpg|left|thumb|256x256px|Didžiųjų kunigaikščių rūmai restauracijos metu, [[2017]] m.]]
Manoma, kad Muitinės g. 2 pažymėtas namas buvo pastatytas XV amžiuje. Iš jo geografinės padėties (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryža), istorikai daro išvadą, kad šis statinys anuomet buvo viena svarbiausių vietų visame mieste. 1994 m. jame rasti renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie yra unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jie liudija, kad šioje vietoje anuomet buvo karališka rezidencija.<ref>https://www.kaunieciams.lt/vieno-seniausio-kauno-pastato-istorija-nuo-vienuolyno-iki-ligonines/, Vieno seniausio Kauno pastato istorija: nuo vienuolyno iki ligoninės</ref> Langų apvaduose vaizduojami medalionai su Šv. Romos [[Imperatorius Ferdinandas I|Ferdinando I]] ir jo sutuoktinės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio anūkės Onos Jogailaitės portretais. Šie rūmų dekoro elementų originalai eksponuojami [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Kano M. K. Čiurlionio muziejuje]]. Pasak L. Potockio, „nuo XVI a. Kaune viešintys Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai, nebegalėdami gyventi [[Neris|Neries]] paplautoje [[Kauno pilis|Kauno pilyje]], įsikurdavo rūmuose, pastatytuose šalia [[Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia|Pranciškonų bažnyčios]], prie pat nusileidimo į [[Nemunas|Nemuną]].“ Rūmuose savo dienas neretai leisdavo ir [[Kazimieras Jogailaitis]], kuris Kaune su šešiais savo vaikais slėpėsi nuo maro. Tarp jų buvęs ir mažasis [[Šv. Kazimieras|Kazimieras]] – būsimasis šventasis ir Lietuvos globėjas.
[[1562 m.]] [[rugsėjo 12]] d. į Kauną atvyko [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Žygimantas Augustas]] ir Suomijos princas Jonas III Vaza. ''„Po sveikinimo kalbų abi pusės įjojo į miestą ir apsistojo karaliui įrengtoje nakvynės vietoje mūrnamyje rotušės aikštėje.“''<ref>Ragauskaitė R. Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės Vilniuje 1562 m. // Lietuva-Lenkija-Švedija, Vilnius, 2014, 83 p.</ref> Manoma, jog būtent šiame name vyko minimas karališkasis priėmimas, kuriame tartasi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vestuvių su princu. Deja, kaip skelbia šaltiniai tuomet teigiamo atsakymo princas nedavė. Galop, [[spalio 3]] d. Vilniaus didžiųjų kunigaikščių rūmuose Jonas III Vaza pasirašė vedybų sutartį, o kitą dieną įvyko pati ceremonija.
Tiesa, Rašytiniuose šaltiniuose šis namas pirmą kartą paminėtas 1589m.O XVII a. tai buvo B. Ravos, miesto magistranto nario, namas. Ši vieta dažnai siejama su šalia pastatyta Marijos bažnyčia bei tuometiniu [[pranciškonai|pranciškonų]] vienuolynu. XVII a. pabaigoje čia taip pat buvo įsikūręs Kauno [[pavietas|pavieto]] bajorų teismas. Istorikai spėlioja, kad šis pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė. Be viso to, per savo ilgą istoriją, šis statinys buvo paverstas gyvenamuoju namu, muitine, policijos nuovada, miesto ugniagesių būstine bei ligonine.
== Pastato transformacija Naujaisiais laikais ==
Muitinės gatvėje esantys pastatai, tarp kurių ir šis, buvo apgriauti Napoleono invazijos metu. XIX a. pirmoje pusėje, šioje vietoje buvo įsikūrusi Kauno muitinė. Galbūt dėl to gatvė, kurioje yra šis statinys net ir šiandien vadinama Muitinės vardu. Rusijos okupacijos metu, iki tol buvę vienuolynu, namai buvo uždaryti. Bažnyčia atitinkamai paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės, tačiau 1862 m. ši namų dalis buvo apleista, o po 8 metų nugriauta. Rimtesni restauracijos darbai prasidėjo XIX a., kai pastatas tapo ligonine. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tai yra seniausia Kauno miesto ligoninė. Kai kurios vienuolyno sienos buvo rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis, o baroko stiliaus fasadai buvo sunaikinti. Nuo to laiko ligoninės išplanavimas šiame name yra išlikęs iki šiol. Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora, nors viduje yra išlikusių senovinių rūsių. Nuo [[1951]] m. unikalią praeitį turinčiame kvartale įkurdinta 200 vietų Kauno psichiatrijos ligoninė. [[2006 m.]] šis pastatų kompleksas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno institutui. Jo iniciatyva statiniai restauruoti, jiems sugrąžintas senasis eksterjeras. Planuojama dalį patalpų atverti visuomenei, o kitose įkurdinti studentus.
== Šaltiniai ==
| |||