Alessandro Algardi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Alesandras Algardis gimė [[1595]] m. [[lapkričio 27]] d. (kitais šaltiniais 1598 m.) [[Bolonija|Bolonijoje]] šilko prekeivio šeimoje. Jis mokėsi piešimo pas [[Lodovico Carracci|Lodoviką Karačį]] vadinamojoje „Pažengusiųjų mokykloje“ Bolonijoje. 1622 m. A. Algardis viešėjo Mantujoje, dirbo vietos hercogui Federikui Gonzagai. Šio laikotarpio Algardžio darbų neišlikę. Mantujoje jis susipažino su hercogo didele renesanso kūrinių kolekcija, galėjo studijuoti [[manierizmas|manieristines]] [[Giulio Romano|Dž. Romano]] freskas [[Tė rūmai|Tė rūmuose]]. 1625 m. A. Algardis persikraustė į [[Roma|Romą]], kur atliko skulptūros kūrinius ''San Silvestro al Quirinale'' bažnyčios Bandini koplyčios nišose ir pradėjo garsėti talentingu antikinių skulptūrų restauruotoju. 1629 m. jis sukūrė kardinolo Melinio kapo monumentą ''[[Santa Maria del Popolo]]'' bažnyčioje, po to sukūrė Frandžipanio monumentą ''San Marcello al Corso'' bažnyčioje ir kardinolo Laudivijo Cakijo biustą.

Romoje A. Algardis buvo artimai susijęs su įtakingu architektu ir tapytoju [[Pietro da Cortona|Pjetru da Kortona]], bei žymiu tapytoju [[Domenikinas|Domenikinu]]. Po išgarsėjimo A. Algardis buvo laikomas antru talentingiausiu skulptoriumi Romoje po Berninio. 1634 m. skulptorius buvo užsakytas sukurti popiežiaus [[Leonas XI|Leono XI]] kapo monumentą [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]] (atliktas iki 1644 m.). 1638−1643 m. A. Algardis dirbo ties didžiojo altoriaus skulptūra „Šv. Pauliaus nukirsdinimas“, kuri buvo užsakyta Didžiajai Šv. Pauliaus bažnyčiai Bolonijoje. 1640 m. Algardisjis sukūrė Šv. Pilypo Nerio su angelu skulptūrą Romos [[Santa Maria in Vallicella]] bažnyčiai, kuri buvo labai palankiai įvertinta amžininkų. 1640 m. A. Algardis tapo Šv. Luko akademijos prezidentu Romoje. Berniniui praradus popiežiaus palankumą Alesandras Algardis trumpam užėmė mėgstamiausio Vatikano skulptoriaus vietą. Jį rėmė 1644 m. pradėjęs valdyti popiežius [[Inocentas X]]. 1645 m. A. Algardis sukūrė didžiulę bronzinę Inocento X statulą (dabar [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus muziejuose]]). 1646−1653 m. Šv. Petro bazilikai jis sukūrė skulptūrinį reljefą, vaizduojantį popiežiaus [[Leonas I|Leono I]] susitikimą su [[Atila]].

Alesandras Algardis dalyvavo architektūriniuose projektuose. Jis dirbo ties Dorija Pamfili vila Romoje ir fontanu San Damaso kieme Vatikane. Alesandro Algardžio kūryba neturi tokio dinamizmo ir teatrališkumo kaip Berninio. Jis visuomet išlaikė įtaką, kurią jam perdavė akademinė Bolonijos [[Karačiai|Karačių]] mokykla, todėl jo kūryba yra labiau klasikinė ir išlaikiusi ryšius su antikiniu skulptūriniu palikimu lyginant su Berninio. Alesandras Algardis mirė [[1654]] m. [[birželio 10]] d. Romoje. Jo biografiją 1672 m. publikavo beveik amžininkas [[Giovanni Pietro Bellori|Džovanis Pjetras Beloris]].