Adomas Jakštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvai turėjo 20 ha žemės ūkį. Tame pačiame kaime buvo ir daugiau Dambrauskų, todėl Aleksandro tėvai buvo praminti Jakštais, nes jų sodyba buvo arti Jakštupio vietovės. Būdamas 10 metų neteko motinos. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=77548&biRecordId=7447 Jaunajai kartai, 1938  m. kovas, 3-6 psl.]</ref>

[[1872]]–[[1880]]  m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. 1880–[[1881]]  m. studijavo [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Matematikos-gamtos fakultete. 1881  m. įstojo į [[KKS|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. Dar seminarijoje būdamas [[1883]]  m. įsteigė ir redagavo klierikų laikraštį „Lietuva“. [[1884]]  m. išsiųstas tęsti mokslų į [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]]. [[1888]]  m. įšventintas kunigu, tų pačių metų [[lapkričio 21]] d. paskirtas [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinės gimnazijos]] kapelionu. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73908 Lietuvos aidas, 1938-02-20, 3 psl.]</ref> Už katalikų moksleivių neleidimą į pravoslavų cerkvę rusų valdžios įsakymu buvo išsiųstas į [[Kretinga|Kretingos]] vienuolyną, o paskui penkeriems metams ištremtas į UstežnoUstiužnos miestą [[Naugardas|Naugardo]] gubernijoje (Rusija). Čia jis rado kitą lietuvį tremtinį  – [[Vincas Pietaris|Vincą Pietarį]], su kuriuo susidraugavo ir paruošė jį literatūriniam darbui.

[[Vaizdas:JakštasDambrauskas.jpg|thumb|left|Adomas Jakštas-Dambrauskas  – Žemaičių kapitulos prelatas]]

[[1895]]  m. paskirtas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kapelionu, [[1898]]  m.  – kariuomenės nuodėmklausiu. [[1898]]  m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, [[1900]]  m.  – Žemaičių vyskupo [[Mečislovas Paliulionis|Mečislovo Paliulionio]] sekretoriumi.

[[1900]]–[[1905 m.]]  – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. Su kitais [[1905 m.]] parengė [[LKDS|lietuvių krikščionių demokratų sąjungos]] programą. [[1906]]  m. grįžęs į Kauną įsteigė [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją]] ir iki mirties jai vadovavo. Įsteigė ir [[1906]]–[[1914]]  m., [[1919]]–[[1923]]  m. bei [[1937]]–[[1938 m.]] redagavo žurnalą [[Draugija (žurnalas)|„Draugija“]], [[1906]]–[[1907 m.]]  – „[[Nedėldienio skaitymas]]“, [[1910]]–[[1914 m.]] ir [[1924]]–[[1929 m.]]  – žurnalą [[Garnys (Kaunas)|„Garnys“]], [[1911]]–[[1914 m.]] ir [[1916]]–[[1919 m.]] žurnalą  – [[Ateitis (žurnalas)|„Ateitis“]] ir kt. [[1911]]  m. su kitais įkūrė [[Ateitininkai|Ateitininkų]] organizaciją. {{šaltinis|{{ŽE|94-95}}}}

Prasidėjus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]], ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. Nuo [[1914 m.]]  – prelatas, [[1922 m.]]  – [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] garbės profesorius, [[1926 m.]]  – Teologijos-filosofijos fakulteto garbės profesorius, [[1929 m.]]  – Matematikos–gamtos fakulteto matematikos garbės daktaras, [[1934 m.]]  – Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaras. [[1922]]  m. su kitais įsteigė [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslų akademiją]], buvo jos pirmininkas, nuo [[1933]]  m.  – akademikas.

Aktyvus [[esperanto]] kalbos propaguotojas. [[1890]]  m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, [[1918]]  m. įkūrė [[Lietuvos esperantininkų sąjunga|Lietuvos esperantininkų sąjungą]], 1922–[[1926]]  m. redagavo žurnalą „[[Litova stelo]]“.