Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 67:
Priešais pagrindinį Senųjų Rasų kapinių įėjimą, kairėje pusėje, akmenų tvora aptvertoje teritorijoje palaidoti 239 lenkų kariai. Dauguma jų žuvo kovose dėl Vilniaus su Raudonąja armija 1919 m. balandžio-gegužės mėn. Beveik trečdalis palaidotųjų – Armijos Krajovos kariai, žuvę 1943–1946 m. (dauguma [[Operacija Aušros vartai|operacijoje Aušros Vartai]] 1944 m. liepos mėn.). Keli čia palaidoti kariai yra žuvę 1920 m. spalio mėn. Lenkijos kariuomenei okupuojant Vilniaus kraštą. 1939 m. rugsėjo mėn. palaidoti 3 lenkų kariai, žuvę Raudonajai armijai užimant Vilnių.<ref name=":0" /> Šio memorialo centre 1936 m. buvo palaidota maršalo [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] širdis ir jo motinos Marijos Pilsudskos (mirusios 1884 m.) palaikai, atvežti iš [[Suginčiai|Suginčių]]. Rasų kapinėse yra palaidoti ir kiti Juzefo Pilsudskio šeimos nariai: pirmoji žmona [[Maria Piłsudska|Marija Pilsudska]] (1921 m.), brolis lenkų politikas [[Adam Piłsudski|Adomas Pilsudskis]] (1935 m.).<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name=" Morta Baužienė"/>
== Literatų kalnelis ==▼
Neilgai trukus po to, kai senųjų kapinių šiaurės vakarinėje dalyje esančiam kalnelyje buvo palaidotas poetas [[Vladislovas Sirokomlė]] (1862 m.), šiai kapinių daliai prigijo Literatų kalnelio pavadinimas. Čia palaidoti archeologas ir Vilniaus senienų muziejaus įsteigėjas grafas [[Eustachijus Tiškevičius]] (1873 m.), gitaros virtuozas Markas Sokolovskis (1884 m.), „Vilniaus albumo“ leidėjas [[Jonas Kazimieras Vilčinskis]] (1885 m.), kovotojas už lietuvių spaudos atgavimą [[Povilas Višinskis]] (1906 m.), kompozitorius ir dailininkas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] (1911 m.), dailininkas [[Juozapas Balzukevičius]] (1915 m.), Vilniaus lietuvių veikėjas kunigas [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius|Juozapas Ambraziejus]] (1915 m.), dramaturgas [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]] (1916 m.), architektas, skulptorius [[Antanas Vivulskis]] (miręs 1919 m., palaikai perkelti sovietmečiu), žurnalistas, kultūrininkas, knygnešys [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]] (1919 m.), poetas [[Česlavas Jankovskis]] (1929 m.), rašytojas, aušrininkas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]] (1938 m.), Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas [[Mykolas Romeris]] (1945 m.), poetas [[Petras Vaičiūnas]] (1959 m.), skulptorius [[Rapolas Jakimavičius]] (1961 m.), Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius [[Marcelinas Šikšnys]] (1970 m.), baltarusių tautinio atgimimo vienas iš vadovų [[Ivanas Luckevičius]] (pelenai palaidoti 1991 m.), kino režisierius [[Raimondas Vabalas]] (2001 m.).▼
== Centrinė kapinių dalis ==
eilutė 76 ⟶ 80:
Pietinėje kapinių dalyje ilsisi skulptorius [[Boleslovas Balzukevičius]] (1935 m.), advokatas [[Tadas Vrublevskis]] (1925 m.).
▲== Literatų kalnelis ==
▲Neilgai trukus po to, kai senųjų kapinių šiaurės vakarinėje dalyje esančiam kalnelyje buvo palaidotas poetas [[Vladislovas Sirokomlė]] (1862 m.), šiai kapinių daliai prigijo Literatų kalnelio pavadinimas. Čia palaidoti archeologas ir Vilniaus senienų muziejaus įsteigėjas grafas [[Eustachijus Tiškevičius]] (1873 m.), gitaros virtuozas Markas Sokolovskis (1884 m.), „Vilniaus albumo“ leidėjas [[Jonas Kazimieras Vilčinskis]] (1885 m.), kovotojas už lietuvių spaudos atgavimą [[Povilas Višinskis]] (1906 m.), kompozitorius ir dailininkas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] (1911 m.), dailininkas [[Juozapas Balzukevičius]] (1915 m.), Vilniaus lietuvių veikėjas kunigas [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius|Juozapas Ambraziejus]] (1915 m.), dramaturgas [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]] (1916 m.), architektas, skulptorius [[Antanas Vivulskis]] (miręs 1919 m., palaikai perkelti sovietmečiu), žurnalistas, kultūrininkas, knygnešys [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]] (1919 m.), poetas [[Česlavas Jankovskis]] (1929 m.), rašytojas, aušrininkas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]] (1938 m.), Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas [[Mykolas Romeris]] (1945 m.), poetas [[Petras Vaičiūnas]] (1959 m.), skulptorius [[Rapolas Jakimavičius]] (1961 m.), Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius [[Marcelinas Šikšnys]] (1970 m.), baltarusių tautinio atgimimo vienas iš vadovų [[Ivanas Luckevičius]] (pelenai palaidoti 1991 m.), kino režisierius [[Raimondas Vabalas]] (2001 m.).
== Koplyčios, mauzoliejai, rūsiai ==
| |||