Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

447 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
[[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu Rasų kapinėse buvo slepiami sukilėlių ginklai.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/>
 
1847 m. stačiatikių dvasininkai šalia Rasų kapinių savavališkai užėmė plotą ir jame laidojo ligoninėje mirusius karius, neturtingus miesto gyventojus, elgetas. Šias kapines išplėtus XX a. 3-iajame dešimtmetyje, jos įgavo Naujųjų rasųRasų kapinių vardą. Naujųjų Rasų kapinių plotas – apie 4,6 ha, Senųjų Rasų kapinių plotas – apie 6,2 ha.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/>
 
Rasų kapines juosia Rasų gatvė, iš šiaurės rytų – Geležinė gatvė. Senąsias ir naująsias kapines skiria Sukilėlių gatvė. Šiaurinė ir rytinė kapinių dalys pasiekia kitas kalvas. Kapinės aptvertos tinkuota mūro tvora su betono ir čerpių stogeliu. Pagrindiniai vartai yra iš Rasų gatvės pusės. Jie dvivėriai, abipus jų yra dveji varteliai. Vartai puošti ornamentais.<ref name="J.Bielinis ir kt." />
Kapinių bendras plotas apie 10,75 ha. Dalis kapinių išsidėsčiusios kalneliuose, kalvų keterose, kita dalis slėnyje. Kapinės turi takus, dalis asfaltuota, kita dalis išklota žvyru. Vakarinėje senųjų kapinių dalyje kapai išlikę iš XIX a. pabaigos, aplink koplyčią – iš XX a. pradžios ir vidurio. Kapinių šiaurės vakarų dalyje yra kalvelė, kuri nuo XIX a. vidurio vadinama Literatų kalneliu.<ref name="J.Bielinis ir kt." />
 
1974 m. Rasų kapinės pradėtos restauruoti.
Šiuo metu jose laidojama mažai, tik giminių kapavietėse ar išimtiniais atvejais.<ref name=":0">Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, kompleksas. Kultūros vertybių registras. [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9e155695-16ad-4612-af3b-b43cbb17b957]</ref>
 
Rasų kapinėse palaidota apie 600 kultūros, meno, mokslo žmonių. Rasose ilsisi 62 Vilniaus ir kitų universitetų profesoriai ir mokslininkai.
 
== Memorialas žuvusiems lietuvių kariams ir okupacijų aukoms ==
[[Vaizdas:Dr. Jono Basanavičiaus antkapis.jpg|thumb|150 px|left|Dr. Jono Basanavičiaus antkapis]]
[[Vaizdas:Mikalojaus Konstantino Čiurliono antkapis.jpg|thumb|150 px|right|Mikalojaus Konstantino Čiurliono antkapis]]
2019 m. lapkritį centrinėjė [[Rasų kapinių koplyčia|Rasų kapinių koplyčioje]] buvo [[1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės|palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai]] (20 asmenų), tarp jų – [[Konstantinas Kalinauskas]] ir [[Zigmantas Sierakauskas]]. Priešais šią koplyčia ilsisi tautos patriarchas [[Jonas Basanavičius]] (1927 m.), rašytojas [[Vincas Mykolaitis-Putinas]] (1967 m.). 2018 m. netoli Jono Basanavičiaus kapo, perlaidoti iš JAV parvežti Vasario 16-osios Akto Signataro profesoriaus [[Mykolas Biržiška|Mykolo Biržiškos]], jo žmonos Bronislavos Biržiškienės-Šėmytės bei M. Biržiškos brolių profesorų Vaclovo ir Viktoro Biržiškų palaikai. Prie koplyčios kairės fasado sienos prigludęs bankininko, labdario [[Juozapas Montvila|Juozapo Montvilos]] antkapinis paminklas.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> Prie koplyčios dešinės sienos ilsisi ir 1861 m. [[Paryžius|Paryžiuje]] miręs [[Joachimas Lelevelis]], kurio palaikai, pagal testamentinę valią, 1929 m. buvo parvežti iš Paryžiaus Monmartro kapinių ir perlaidoti Rasų kapinėse.<ref>Vida Girininkienė. Epochų simboliai Rasų kapinėse. Skelbta „Lietuvos žinios", 2018. [http://lituanistusamburis.lt/vida-girininkiene-epochu-simboliai-rasu-kapinese/]</ref> Už koplyčios galinės sienos esančio I.Salmonovičuvnos paminklo iš griaunamo kolumbariumo bendram kape buvo perlaidotas dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]]<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas" /> (1937 m.), deja kapas liko nepažymėtas.
 
Į šiaurę nuoŠiauriau koplyčios palaidoti poetas [[Kazys Boruta]] (1965 m.), dainininkas [[Kipras Petrauskas]] (1968 m.), kompozitorius [[Mikas Petrauskas]] (mirė 1937 m., perlaidotas 1969 m.), tapytojas, grafikas, scenografas [[Vincas Kisarauskas]] (1988 m.). 2007 m. spalį čia signatarų [[Kazys Bizauskas|Kazio Bizausko]], [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] ir [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] atminimui pastatytas simbolinis kapas – [[kenotafas]] (skulptorius [[Vladas Urbanavičius]]). Kiek tolėliau architekto, archeologo, restauratoriaus, muziejininko [[Sigitas Benjaminas Lasavickas|Sigito Benjamino Lasavicko]] kapas (1998 m.). Į pietus nuoPiečiau koplyčios palaidoti rašytojas [[Balys Sruoga]] (1947 m.) ir istorikė [[Vanda Daugirdaitė-Sruogienė]] (1997 m.), režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas [[Borisas Dauguvietis]] (1949 m.), [[Petras Cvirka]] (1947 m.), [[Liudas Gira]] (1946 m.), visuomenės veikėjai [[Jurgis Šlapelis]] (1941 m.) ir [[Marija Šlapelienė]] (1977 m.), poetas [[Juozas Tysliava]] (mirė 1961 m., palaikai 1962 m. pervežti iš [[Bruklinas|Bruklino]]), dailininkas [[Arūnas Tarabilda]] (1969 m.).
 
Pietinėje kapinių dalyje ilsisi skulptorius [[Boleslovas Balzukevičius]] (1935 m.), advokatas [[Tadas Vrublevskis]] (1925 m.).
 
== Literatų kalnelis ==
 
Neilgai trukus po to, kai senųjų kapinių šiaurės vakarinėje dalyje esančiam kalnelyje buvo palaidotas poetas [[Vladislovas Sirokomlė]] (1862 m.), šiai kapinių daliai prigijo Literatų kalnelio pavadinimas. Čia palaidoti archeologas ir Vilniaus senienų muziejaus įsteigėjas grafas [[Eustachijus Tiškevičius]] (1873 m.), gitaros virtuozas Markas Sokolovskis (1884 m.), „Vilniaus albumo“ leidėjas [[Jonas Kazimieras Vilčinskis]] (1885 m.), kovotojas už lietuvių spaudos atgavimą [[Povilas Višinskis]] (1906 m.), kompozitorius ir dailininkas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] (1911 m.), dailininkas [[Juozapas Balzukevičius]] (1915 m.), Vilniaus lietuvių veikėjas kunigas [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius|Juozapas Ambraziejus]] (1915 m.), dramaturgas [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]] (1916 m.), architektas, skulptorius [[Antanas Vivulskis]] (miręs 1919 m., palaikai perkelti sovietmečiu), žurnalistas, kultūrininkas, knygnešys [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]] (1919 m.), poetas [[Česlavas Jankovskis]] (1929 m.), rašytojas, aušrininkas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]] (1938 m.), Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas [[Mykolas Romeris]] (1945 m.), poetas [[Petras Vaičiūnas]] (1959 m.), skulptorius [[Rapolas Jakimavičius]] (1961 m.), Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius [[Marcelinas Šikšnys]] (1970 m.), baltarusių tautinio atgimimo vienas iš vadovų [[Ivanas Luckevičius]] (pelenai palaidoti 1991 m.), kino režisierius [[Raimondas Vabalas]] (2001 m.).
 
== Koplyčios, mauzoliejai, rūsiai ==
Taip pat Rasų kapinėse pastatytos Jelenskių šeimos kapo koplyčia (1906 m.), Vizičių seserų kolumbariumas, grafų Korvin-Milevskių šeimos antkapis, XIX a. pab., [[Gimbutų šeimos koplyčia]] (1913 m.), [[Chondzynskių šeimos kapo koplyčia]] (1911 m.), Jėzuitų ordino vienuolių kapo rūsys, [[Mončinskių šeimos koplyčia|Mončinskių šeimos kapo koplyčia]] (XIX a. pab.), Bonifratrų vienuolių kapo rūsys (XIX a.), Broel-Pliaterių šeimos kapo rūsys, Sokolovskių šeimos kapo rūsys (XIX a. pab.), Kašycų šeimos kapo koplyčia, grafų Krasickių šeimos koplyčia (XIX a. pab.), Petkevičių šeimos kapo koplyčia (XIX a. pab.), [[Žilinskių šeimos kapo koplyčia]] (XIX a. vid.), Malinovskių šeimos kapo koplyčia (XIX a. pab.), Vankovičių šeimos kapo koplyčia (XX a. pr.), Dovkardovičių – Zavistovskių šeimos kapo koplyčia, Elenos Pikelienės (Helenos Pikiel) kapo rūsys (1928 m.), Umiastovskių šeimos kapo rūsys, Petronėlės Kviatkovskos kapo rūsys (1933 m.).<ref>Informacija apie Rasų kapinių koplytėles-mauzoliejus svetainėje „Sakralas.lt". [http://www.sakralas.lt/uploads/1/4/1/9/14191837/vilniaus_m._sakralas_2__naujin-z.pdf]</ref>
 
== Dabartis ==
Rasų kapines juosia Rasų gatvė, iš šiaurės rytų – Geležinė gatvė. Senąsias ir naująsias kapines skiria Sukilėlių gatvė. Šiaurinė ir rytinė kapinių dalys pasiekia kitas kalvas. Kapinės aptvertos tinkuota mūro tvora su betono ir čerpių stogeliu. Pagrindiniai vartai yra iš Rasų gatvės pusės. Jie dvivėriai, abipus jų yra dveji varteliai. Vartai puošti ornamentais.<ref name="J.Bielinis ir kt."/>
Kapinių bendras plotas apie 10,75 ha. Dalis kapinių išsidėsčiusios kalneliuose, kalvų keterose, kita dalis slėnyje. Kapinės turi takus, dalis asfaltuota, kita dalis išklota žvyru. Vakarinėje senųjų kapinių dalyje kapai išlikę iš XIX a. pabaigos, aplink koplyčią – iš XX a. pradžios ir vidurio. Kapinių šiaurės vakarų dalyje yra kalvelė, kuri nuo XIX a. vidurio vadinama Literatų kalneliu.<ref name="J.Bielinis ir kt."/>
 
1974 m. Rasų kapinės pradėtos restauruoti.
Šiuo metu jose laidojama mažai, tik giminių kapavietėse ar išimtiniais atvejais.<ref name=":0">Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, kompleksas. Kultūros vertybių registras. [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9e155695-16ad-4612-af3b-b43cbb17b957]</ref>
 
Rasų kapinėse palaidota apie 600 kultūros, meno, mokslo žmonių. Rasose ilsisi 62 Vilniaus ir kitų universitetų profesoriai ir mokslininkai.
 
== Šaltiniai ==
Anoniminis naudotojas