Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

1847 m. stačiatikių dvasininkai šalia Rasų kapinių savavališkai užėmė plotą ir jame laidojo ligoninėje mirusius karius, neturtingus miesto gyventojus, elgetas. Šias kapines išplėtus XX a. 3-iajame dešimtmetyje, jos įgavo Naujųjų rasųRasų kapinių vardą. Naujųjų Rasų kapinių plotas – apie 4,6 ha, Senųjų Rasų kapinių plotas – apie 6,2 ha.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/>

2019 m. lapkritį centrinėjė [[Rasų kapinių koplyčia|Rasų kapinių koplyčioje]] buvo [[1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės|palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai]] (20 asmenų), tarp jų – [[Konstantinas Kalinauskas]] ir [[Zigmantas Sierakauskas]]. Priešais šią koplyčia ilsisi tautos patriarchas [[Jonas Basanavičius]] (1927 m.), rašytojas [[Vincas Mykolaitis-Putinas]] (1967 m.). 2018 m. netoli Jono Basanavičiaus kapo, perlaidoti iš JAV parvežti Vasario 16-osios Akto Signataro profesoriaus [[Mykolas Biržiška|Mykolo Biržiškos]], jo žmonos Bronislavos Biržiškienės-Šėmytės bei M. Biržiškos brolių profesorų Vaclovo ir Viktoro Biržiškų palaikai. Prie koplyčios kairės fasado sienos prigludęs bankininko, labdario [[Juozapas Montvila|Juozapo Montvilos]] antkapinis paminklas.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> Prie koplyčios dešinės sienos ilsisi ir 1861 m. [[Paryžius|Paryžiuje]] miręs [[Joachimas Lelevelis]], kurio palaikai, pagal testamentinę valią, 1929 m. buvo parvežti iš Paryžiaus Monmartro kapinių ir perlaidoti Rasų kapinėse.<ref>Vida Girininkienė. Epochų simboliai Rasų kapinėse. Skelbta „Lietuvos žinios", 2018. [http://lituanistusamburis.lt/vida-girininkiene-epochu-simboliai-rasu-kapinese/]</ref> Už koplyčios galinės sienos esančio I.Salmonovičuvnos paminklo iš griaunamo kolumbariumo bendram kape buvo perlaidotas dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]]<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas" /> (1937 m.), deja kapas liko nepažymėtas.

Į šiaurę nuoŠiauriau koplyčios palaidoti poetas [[Kazys Boruta]] (1965 m.), dainininkas [[Kipras Petrauskas]] (1968 m.), kompozitorius [[Mikas Petrauskas]] (mirė 1937 m., perlaidotas 1969 m.), tapytojas, grafikas, scenografas [[Vincas Kisarauskas]] (1988 m.). 2007 m. spalį čia signatarų [[Kazys Bizauskas|Kazio Bizausko]], [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] ir [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] atminimui pastatytas simbolinis kapas – [[kenotafas]] (skulptorius [[Vladas Urbanavičius]]). Kiek tolėliau architekto, archeologo, restauratoriaus, muziejininko [[Sigitas Benjaminas Lasavickas|Sigito Benjamino Lasavicko]] kapas (1998 m.). Į pietus nuoPiečiau koplyčios palaidoti rašytojas [[Balys Sruoga]] (1947 m.) ir istorikė [[Vanda Daugirdaitė-Sruogienė]] (1997 m.), režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas [[Borisas Dauguvietis]] (1949 m.), [[Petras Cvirka]] (1947 m.), [[Liudas Gira]] (1946 m.), visuomenės veikėjai [[Jurgis Šlapelis]] (1941 m.) ir [[Marija Šlapelienė]] (1977 m.), poetas [[Juozas Tysliava]] (mirė 1961 m., palaikai 1962 m. pervežti iš [[Bruklinas|Bruklino]]), dailininkas [[Arūnas Tarabilda]] (1969 m.).

Neilgai trukus po to, kai senųjų kapinių šiaurės vakarinėje dalyje esančiam kalnelyje buvo palaidotas poetas [[Vladislovas Sirokomlė]] (1862 m.), šiai kapinių daliai prigijo Literatų kalnelio pavadinimas. Čia palaidoti archeologas ir Vilniaus senienų muziejaus įsteigėjas grafas [[Eustachijus Tiškevičius]] (1873 m.), gitaros virtuozas Markas Sokolovskis (1884 m.), „Vilniaus albumo“ leidėjas [[Jonas Kazimieras Vilčinskis]] (1885 m.), kovotojas už lietuvių spaudos atgavimą [[Povilas Višinskis]] (1906 m.), kompozitorius ir dailininkas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] (1911 m.), dailininkas [[Juozapas Balzukevičius]] (1915 m.), Vilniaus lietuvių veikėjas kunigas [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius|Juozapas Ambraziejus]] (1915 m.), dramaturgas [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]] (1916 m.), architektas, skulptorius [[Antanas Vivulskis]] (miręs 1919 m., palaikai perkelti sovietmečiu), žurnalistas, kultūrininkas, knygnešys [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]] (1919 m.), poetas [[Česlavas Jankovskis]] (1929 m.), rašytojas, aušrininkas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]] (1938 m.), Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas [[Mykolas Romeris]] (1945 m.), poetas [[Petras Vaičiūnas]] (1959 m.), skulptorius [[Rapolas Jakimavičius]] (1961 m.), Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius [[Marcelinas Šikšnys]] (1970 m.), baltarusių tautinio atgimimo vienas iš vadovų [[Ivanas Luckevičius]] (pelenai palaidoti 1991 m.), kino režisierius [[Raimondas Vabalas]] (2001 m.).