Meksikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S erchercogas |
|||
Eilutė 31:
== Prancūzijos įsiveržimas ir imperija ==
Benito Juárezo prezidentavimas ([[1858]]-[[1871]]) buvo pertrauktas trumpo [[Habsburgai|Habsburgų]] valdymo ([[1864]]-[[1867]]). Konservatoriai, siekę atstatyti Meksikoje monarchiją, pakvietė užimti sostą [[Austrija|Austrijos]]
Nors iš pradžių prancūzai (tuo metu – stipriausia armija pasaulyje) [[1862]] m. [[gegužės 5]] d. pralaimėjo [[Pueblos mūšis|Pueblos mūšį]] (nuo to laiko ši diena Meksikoje yra nacionalinė šventė, [[Cinco de Mayo]]), tačiau vėliau nugalėjo Meksikos vyriausybės pajėgas (vadovaujamas [[Ignacio Zaragoza]]) ir paskelbė Maksimiljaną Meksikos imperatoriumi. Maksimiljamas pasisakė už konstitucinę monarchiją, kurioje monarchas dalytųsi valdžia su demokratiškai išrinktu kongresu. Tai buvo per daug liberalu Meksikos konservatoriams, o kadangi liberalai imperatoriaus išvis nepripažino, Maksimiljanas Meksikoje turėjo labai mažai šalininkų. Galiausiai, prezidento Juarezo šalininkai sučiupo ir sušaudė Maksimiljaną, ir [[1867]] m. buvo atstatyta respublika (prezidento Juarezo administracija tebeveikė per visą prancūzų intervencijos laikotarpį). Tais pačiais metais priimta nauja Konstitucija, pagal kurią buvo konfiskuotos Katalikų bažnyčios žemės (Bažnyčia tuo metu valdė apie pusę visos žemės), įvesta civilinė santuoka ir uždrausta kunigams dalyvauti politikoje ([[bažnyčios atskyrimas nuo valstybės]]).
| |||