Nacistinį pasveikinimą nacionalsocialistai sukūrė remdamiesi romėnišku pasveikinimu. Tiesa, toks sveikinimas nėra vaizduojamas jokiame antikiniame meno kūrinyje, taip pat nėra aprašytas. Jo šaltinis – prancūzų dalininkodailininko [[Jacques-Louis David|Žako Luji Davido]] piešinyspaveikslas „Horacijaus„[[Horacijų priesaika“priesaika]]“ (1784 m.). Vėliau XIX–XX a. pr. šitoks pasveikinimo būdas pradėtas vaizduoti kituose, su senovės Roma susijusiuose kūriniuose.<ref>Winkler, Martin M. (2009). ''The Roman Salute: Cinema, History, Ideology''. Columbus: Ohio State University Press. </ref> [[1919]] m. pasveikinimą aukštyn ištiesus ranką kaip atgaivintą romėnišką paprotį perėmė [[Italijos fašistų partija]]. [[1923]] m. tokiu būdu kai kurie Vokietijos nacionalsocialistų partijos nariai ėmė sveikinti Hitlerį, kuris atsakydavo panašiu gestu (aukštyn ištiesta, bet per alkūnę sulenkta ranka ir aukštyn atverstu delnu). [[1926]] m. partija įvedė tokį pasveikinimo būdą kaip privalomą. [[1933]] m. toks pasveikinimas tapo privalomas visiems Trečiojo Reicho gyventojams, tokio gesto nerodymas grėsė įkalinimu koncentracijos stovykloje.<ref>Allert, Tilman; Translated by Jefferson Chase (April 2009). ''The Hitler Salute: On the Meaning of a Gesture'' (Picador ed.). Picador. </ref> Tokį pasveikinimą buvo privalu duoti per viešas procesijas, skambant valstybiniam himnui, tačiau netrukus jis įsigalėjo kaip kasdienis gestas, įvestas vaikams prieš pamokas.
Labai panašų gestą turėję amerikiečiai (vad. Belamio pasveikinimas) jį atšaukė 1942 m. dėl panašumo su nacistiniu pasveikinimu.
