Jonas Semaška: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 31:
== Biografija ==
[[1930]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. Tarnavo [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenėje]]. [[1937]] m. tapo [[kapitonas|kapitonu]]. [[1940]] m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas. Nuo [[1941]] m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. tarnavo LSD 4 apsaugos batalione. 1942 02 15 kpt. J. Semaška tapo 7-ojo Lietuvių savisaugos frontinio bataliono kuopos vadu. Su daliniu
1943 metų rudenį jo vadovaujamas 7-asis Lietuvos savisaugos batalionas, kovojęs prie Stalingrado, su feldmaršalo Pauliaus grupuote pateko į apsuptį. Bataliono vadas su savo kariais narsiai kovėsi pirmosiose fronto linijose, bet buvo aišku, jog feldmaršalo Pauliaus armija pasmerkta žūti ir iš apsupties neišsiverš. Nepaprastai narsus J.Semaška su savo kariais nutarė atlikti nepakartojamą žygdarbį, vėliau tapusį legenda. Gavęs feldmaršalo Pauliaus štabo viršininko generolo leitenanto Šmidto sutikimą kapitonas J.Semaška su savo kariais įveikė tris apsupimo linijas ir vieninteliai išsiveržė iš „Stalingrado katilo“. Po kurio laiko susitiko su „Stepių perkūno“ – feldmaršalo Manšteino daliniais. Apsuptyje liko viena geriausių Vokietijos armijų, ir tai lėmė karo baigtį. Buvo paskelbtas trijų dienų gedulas. Už šį žygdarbį bataliono vadui kapitonui J.Semaškai buvo suteiktas majoro laipsnis, įteiktas aukštas apdovanojimas. 23-ims bataliono kariams – Karo nuopelnų kryžiai su kardais.
| |||