Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Luiziana''' ({{en|State of Louisiana}}, {{fr|État de Louisiane}}) – 18-oji [[JAV]] valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.). Sostinė – [[Baton Ružas]], didžiausias miestas – [[Naujasis Orleanas]]. Plotas – 134,4 tūkst. km²; 4,68 mln. gyventojų (2015).
Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo pastatyta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų, Vatson Breikas netoli Monro. Vėlau buvo pastatyta žinomiausia ir didžiausia pilkapių vieta, Poverty Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė piką apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 m. pr. m. e. Pirmieji europiečiai atvyko [[1528]] m., kai ispanas [[Pánfilo de Narváez]] aptiko Misisipės žiotis. [[1542]] m. [[Hernando de Soto]] ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o [[1543]] m. Misisipe grįžo į [[Meksikos įlanka|Meksikos įlanką]]. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai.
Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti viena iš šalies lyderių saldžiųjų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai – krevetės ir austrės. Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje Luizianoje stipriai išaugus pramonei, įkurta nemažai naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra būtent šioje valstijoje, čia klesti turizmas.
| |||