Kamerūno istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
'''[[Kamerūnas|Kamerūno]] istorija''' apima laikotarpį nuo senovės iki dabartinių laikų.
== Ikikolonijinis laikotarpis ==
Kamerūnas yra geografiškai ir kultūriškai labai įvairi valstybė, sudaryta iš daug kultūrinių regionų, kurių visi iki kolonizacijos vystėsi kaip atskiri vienetai ir veikiami skirtingų įtakų. Čia galima išskirti šiuos pagrindinius regionus:
* [[Adamava]] ([[Adamavos regionas]] ir [[Šiaurės regionas|Šiaurės regionas]]) kartu apima ir gretimas teritorijas Nigerijoje bei Centrinės Afrikos Respublikoje. Vietos gyventojai jų šiaurinių kaimynų musulmonų buvo vadinami žeminančiu terminu [[kirdi]]. Jie etniškai yra labai įvairūs ir kalba keliasdešimt [[Adamavos kalbos|Adamavos kalbų]]. Į šį "laukinį" regioną musulmonai rengdavo vergų medžioklės reidus, aktyviai grobė vietos gyventojus. XIX a. regioną nusiaubė [[Fulbių džihadas]], čia sukurtas [[Adamavos emyratas]].
[[vaizdas:Roi-bandjoun.jpg|thumb|left|Vienas iš bamilekių monarchų]]
Nors portugalai atvyko į Kamerūną dar XVI a., [[maliarija]] neleido kurtis didesnėms europiečių gyvenvietėms iki XIX a. aštunto dešimtmečio, kai atsirado chininas. Europiečiai prekiavo pajūryje, pirko vergus. Šiaurinė šalies dalis priklausė musulmonų vergų prekybos tinklui. Vergų prekyba smuko XIX a. vidury, o amžiaus pabaigoje atvyko misionieriai, kurie iki šiol vaidina svarbų vaidmenį Kamerūne.▼
* '''[[Bamendos savanos]]''' ([[Šiaurės vakarų regionas]] ir [[Vakarų regionas]]) yra gyvenamas bantų genčių [[bamilekiai|bamilekių]]. Beveik 9 mln. bamilekių kalba keliolika giminingų kalbelių ir skirstosi į gentis. Jiems giminingi yra [[tikarai]], [[bamumai]], [[komai]], [[mankonai]], [[nso]] ir kt. Visos šios tautelės maždaug nuo XIV a. didžiausiuose miesteliuose sukūrė keliasdešimt smulkių valstybėlių, kurios buvo valdomos monarchų ir religinių lyderių, tituluojamų [[fonai (Kamerūnas)|fonais]]. Viena didžiausių tarp šių valstybėlių buvo [[Bamumų karalystė]] su sostine [[Fumbanas|Fumbane]]. Šios karalystės patyrė kultūrinę įtaką iš [[Benino civilizacija|Benino civilizacijos]].
* '''Kamerūno pakrantė''' ([[Pietvakarių regionas (Kamerūnas)|Pietvakarių regionas]] ir [[Pakrantės regionas]]) yra gyvenama pakrantės bantų genčių, žinomų kaip [[savabantai]] (''sawabantu''). Jie kildina save iš bendro protėvio [[Mbedi a Mbongo]], kalba keliolika giminingų kalbelių ir skirstosi į atskiras gentis (Ewodi, Bodiman, Pongo, Bakole, Bakweri, Bamboko, Isubu, Limba, Mungo, Wovea, Oroko, Batanga). Manoma, kad šį kraštą gentys apgyvendino apie XVI a. Svarbiausia tarp šių genčių yra [[dualai]], kurių pagrindinė gyvenvietė buvo [[Duala|Dualos miestas]] [[Vuris|Vurio upės]] žemupyje. Visos gentys sukūrė savo primityvius politinius junginius, prekiavo tarpusavyje. Kultūriškai juos veikė vakaruose klestėjusi [[Benino civilizacija]], ypač [[igbai|igbų]], [[ibibijai|ibibijų]] kultūros. [[Aro konfederacija]] iš Nigerijos galėjo veikti šioje Kamerūno dalyje dėl migracijos XVIII–XIX a.
* '''Centrinis Kamerūnas''' ([[Centro regionas]] ir [[Rytų regionas|Rytų regiono]] šiaurinė dalis) yra apaugęs miškais ir sudaro pereinamąją zoną iš Kongo džiunglių pietuose į savanos zoną šiaurėje. Čia gyvena bantų tautos, tokios kaip [[gbajai]], [[bandai]]. Jos istoriškai ir kultūriškai tampriai susiję su [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinės Afrikos Respublikos]] tautomis.
* '''Pietinis Kamerūnas''' ([[Pietų regionas]] ir [[Rytų regionas|Rytų regiono]] pietinė dalis) priklauso [[Kongo džiunglės|Kongo džiunglių]] geografiniam-kultūriniam regionui, kuris taip pat driekiasi per gretimą [[Gabonas|Gaboną]], [[Kongo Respublika|Kongo Respubliką]] ir [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinę Respubliką]]. Pirmieji šio regiono gyventojai gyventojai buvo bakai ([[pigmėjai]]), ir jų likučiai čia vis dar išlikę. Tačiau juos didele dalimi išstūmė vėliau atsikėlę bantų gentys, daugiausia [[beti-pahuinai]]. Rytiniame areale gyvena [[makaa-njemų kalbos|makaa-njemų kalbomis]] kalbančios gentys. Vietos gyventojai daugiausia verčiasi lydimine žemdirbyste, augina manijokus, kukurūzus ir kitas tropines kultūras.
== Kolonizacija ==
▲Nors portugalai atvyko į Kamerūną dar XVI a., [[maliarija]] neleido kurtis didesnėms europiečių gyvenvietėms iki XIX a. aštunto dešimtmečio, kai atsirado [[chininas]].
[[1884]] m. [[liepos 5]] d. Kamerūnas tapo Vokietijos kolonija su sostine [[Buėja]], vėliau [[Jaundė]].
| |||