07:17, 20 birželio 2018 versija taisyti Rolandas Kolyšnicinas (aptarimas \| indėlis) 692 keitimai →‎Nepriklausomybė Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems ← Prieš tai darytas keitimas		22:46, 1 liepos 2020 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 540 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Melanezijos istorija}} '''Melanezijos istorija''' - – [[Melanezija\|Melanezijos]] regiono istorija nuo seniausių laikų iki dabar. == Apgyvendinimas == Eilutė 6: Melanezija pirmą kartą buvo apgyvendinta prieš maždaug 50000 metų. Kadangi regiono dabartinė rasinė sudėtis labai mišri, spėjama, kad senieji gyventojai čia kėlėsi per kelias bangas, tapdami dabartinių [[negritai\|negritų]], [[papuasai\|papuasų]] protėviai. [[Austroneziečiai]] atsikėlė į šias žemes vėliau, maždaug 1500 m. pr. m. e., [[austroneziečių migracijos]] laikais. Šie žmonės, apsigyvenę Melanezijoje, žinomi [[Lapitos kultūra\|Lapita]] vardu. Lapitos atstovai buvo keramikos gamintojai, gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, naujai apgyvendinę visą Melaneziją. Jie pakeitė vietos gyventojų tautinę sudėtį, suformuodami melaneziečių tautas ir kalbas. Tik Naujoji Gvinėja liko gyvenama senųjų gyventojų. ▼ ▲Tik Naujoji Gvinėja liko gyvenama senųjų gyventojų. == Archeologinės kultūros == {{main\|Melanezijos megalitinės kultūros}} eilutė 16 ⟶ 17: == Atradimas ir tyrinėjimai == Melanezijos salas pirmieji ~~"atrado"~~„atrado“ [[Malajų salynas\|Malajų salyno]] atstovai. [[Molukų salos\|Molukų salų]] Ternato imperija, nuo XV a. išplėtusi prekybinį tinklą, pasiekė vakarinę Naująją Gvinėją. Jie su vietos gyventojais užmezgė prekybinius santykius, o tik šioje saloje aptinkamų [[Rojaus paukščiai\|rojaus paukščių]] plunksnas padarė egzotine preke. Nuo XVI a. Melaneziją pasiekė ir ją tyrinėjo [[Europa\|europiečiai]]. Taip jie atrado atskiras salas. Pirmieji tyrinėtojai buvo [[Ispanijos kolonijinė imperija\|ispanai]], juos sekė [[Nyderlandų kolonijinė imperija\|olandai]], [[Britų imperija\|anglai]], [[Prancūzijos kolonijinė imperija\|prancūzai]]. [[XVIII amžius\|XVIII a.]] čia plaukojo britų keliautojas [[Džeimsas Kukas]]. eilutė 22 ⟶ 23: Kadangi Melanezijos salose buvo paplitęs [[kanibalizmas]], salos ilgai buvo viena menkiausiai žinomų pasaulio dalių, kurios Vakarų šalys vengė. Nepaisant to, nuo XIX a. pradžios europiečiai mainė [[Alkoholis\|alkoholį]] ir [[Tabakas\|tabaką]] į būtiniausias sau prekes - – [[santalmedis\|santalmedį]], [[Rojaus paukščiai\|rojaus paukščių]] kailiukus. Jie taip pat atnešė ir naujas ligas: [[Raupai\|raupus]], [[Tymai\|tymus]], [[Dizenterija\|dizenteriją]], [[Gripas\|gripą]], [[Sifilis\|sifilį]] ir [[Raupsai\|raupsus]]. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Kai santalmedžio paklausa sumažėjo, susiformavo nauja prekybos forma: buvo pavergiami žmonės iš [[Naujoji Kaledonija\|Naujosios Kaledonijos]], Lojalumo salų, [[Vanuatu]], [[Naujoji Gvinėja\|Naujosios Gvinėjos]] ir [[Saliamono salos\|Saliamono salų]] darbui cukraus plantacijose [[Fidžis\|Fidžyje]] ir [[Kvinslandas\|Kvinslande]]. Ši prekyba žmonėmis sustojo tik [[XX amžius\|XX]] amžiaus pradžioje. == Kolonizacija == [[Vaizdas:New Guinea (1884-1919).png\|thumb\|200px\|Padalinta Naujoji Gvinėja 1884-1919 m.]] XIX a. Melaneziją politiškai dalinosi kolonijinės imperijos. Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybės. Pirmieji įsitraukė [[Nyderlandai]], tuo metu jau valdę [[Malajų salynas\|Malajų salyną]] vakaruose. Jie prisijungė prie savo kolonijos Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį. [[1853]] m. [[Napoleonas III\|Napoleonui III]] bandant konkuruoti su britų kolonijomis [[Australija\|Australijoje]] ir [[Naujoji Zelandija\|Naujojoje Zelandijoje]], Prancūzija paskelbė savo kolonija [[Naujoji Kaledonija\|Naująją Kaledoniją]], kuri tapo Prancūzijos nuteistųjų pataisos vieta. Konkuruodama su prancūzais 1883 m. [[Britų imperija]] nuo Australijos pakrančių prisijungė Naujosios Gvinėjos pietrytinę dalį, kur įkurta [[Papua (Australija)\|Papua]] kolonija (vėliau atiduota Australijai). Iš ten jie plėtė įtaką aplinkinėse salose, kolonizuodami [[Fidžis\|Fidžį]], [[Vanuatu]] (sutarė jį valdyti kartu su Prancūzija). Pačioje XIX a. pabaigoje į dalybas įsijungė ir [[Vokietijos kolonijinė imperija\|Vokietija]], kuri pareiškė teises į likusį neokupuotą Naujosios Gvinėjos šiaurės rytų trečdalį. Iš ten ji kolonizavo [[Bismarko salynas\|Bismarko salyną]], o su Britų imperija pasidalino [[Saliamono salynas\|Saliamono salyną]], sukurdama [[Vokietijos Naujoji Gvinėja\|Vokietijos Naująją Gvinėją]]. Prasidėjus I pasauliniam karui, Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti [[Australija]]i. Ilgainiui ši sujungė Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis, suformuodama junginį, dabar vadinamą [[Papua Naujoji Gvinėja\|Papua Naująja Gvinėja]]. eilutė 37 ⟶ 38: Po [[Antrasis pasaulinis karas\|II pasaulinio karo]] per karą japonų užgrobtos kolonijos sugrįžo buvusiems kolonizatoriams: Australijai, Jungtinei Karalystei, Olandijai. 1945 m. buvusios Nyderlandų kolonijos Malajų salyne ([[Nyderlandų Rytų Indija]]) išsikovojo nepriklausomybę kaip [[Indonezija]]. Nepaisant to, Vakarų Naujoji Gvinėja liko Nyderlandų kolonija. Olandai ėmė ruošti vietos gyventojus savivaldai. 1959 m. išrinkta papuasų taryba ir 1961 m. pradėjo veikti Naujosios Gvinėjos Taryba (''Nieuw Guinea Raad''). Naujai valstybei buvo išrinktas pavadinimas [[Vakarų Papua]], sukurta vėliava (''Bintang Kejora''). Šių procesų metu Indonezija pagrasino karu, siekdama prisijungti naująją valstybę. 1962 m. Nyderlandai perdavė teritoriją laikinajai [[JT]] administracijai ([[UNTEA]]). Nepaisant to, 1963 m. Indonezija užgrobė valdžią buvusioje Olandijos kolonijoje. 1969 m. Indonezija buvo priversta suorganizuoti balsavimą dėl papuasų apsisprendimo (''pepera''). Dėl Indonezijos armijos grasinimų, balsavimas 100 procentų pripažino Indonezijos valdžią Vakarų Naujojoje Gvinėjoje. Vėliau, [[dekolonizacija\|dekolonizacijos]] metu (daugiausia XX a. VIII dešimtmetyje) dauguma buvusių kolonijų tapo nepriklausomos: * 1970 m. nepriklausomybę gavo [[Fidžis]] (nuo [[JK]]). * 1975 m. nepriklausomybę gavo [[Papua Naujoji Gvinėja]] (iš [[Australija\|Australijos]]). * 1978 m. nepriklausomybę gavo [[Saliamono salos]] (iš [[JK]]). * 1980 m. nepriklausomybę gavo [[Vanuatu]] (iš JK ir Prancūzijos). Vienintelė priklausoma teritorija yra likusi [[Naujoji Kaledonija]], kurią vis dar valdo Prancūzija. == Taip pat skaitykite == * [[Polinezijos istorija]] * [[Mikronezijos istorija]]

Melanezijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų