Betygala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 22:
[[Vaizdas:Betygala7.JPG|thumb|left|250px|[[Vytauto paminklas]] miestelio centre]]
Prie miestelio stūkso [[Betygalos piliakalnis]] ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė [[Lietuvių žemių konfederacija]]i. Pirmą kartą Betygala paminėta [[1253]] m. [[rugpjūčio 21]] d., kai popiežius [[Inocentas IV]] patvirtinto karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]]. Kita pusė [[1254]] m. [[liepos 12]] d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.▼
Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio *''Betys'' ar pan. (plg. pavardės ''Bė́ta, Beteikà''), ir ''gãlas'' 'vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba'.<ref>[http://lkiis.lki.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze;jsessionid=2D841CD1DC913B1577E54B62BD6C1D31 Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė]</ref>
XIII–XIV a. netoli Betygalos, [[Dubysa|Dubysos]] intako [[Vaškutė]]s dešiniajame krante stovėjo [[Betygalos pilis]], viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. [[1384]] m. ir [[1386]] m. Betygala minima [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose]]. Per Žemaitijos krikštą [[1416]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] skyrė lėšų pirmajai [[Betygalos bažnyčia]]i pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. [[1505]] m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, [[1638]]–[[1842]] m. priklausė [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] kapitulai. [[1516]] m. gavo turgaus privilegiją.▼
▲Prie miestelio stūkso [[Betygalos piliakalnis]] ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė [[Lietuvių žemių konfederacija]]i. Pirmą kartą Betygala paminėta [[1253]]
[[1579]] m. minima Betygalos parapinė mokykla. [[1867]] m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, veikusi iki 1915 m. [[1919]] m. Betygalos valsčiaus taryba nutarė atkurti Betygaloje pradžios mokyklą, nuo [[1945]] m. progimnazija, nuo [[1948]] m. Betygalos vidurinė mokykla, nuo [[1987]] m. [[Betygalos Maironio vidurinė mokykla]].▼
▲XIII–XIV a. netoli Betygalos, [[Dubysa|Dubysos]] intako [[Vaškutė]]s dešiniajame krante stovėjo [[Betygalos pilis]], viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. [[1384]]
[[1706]] m. ties Betygala įvyko kautynės su [[švedai]]s, kurie nusiaubė miestelį. [[1708]]–[[1711]] m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, [[1723]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Augustas II]] pakartojo turgaus privilegiją. [[1861]]–[[1950]] m. [[Betygalos valsčius|Betygalos valsčiaus]] centras.▼
▲[[1579]]
[[1908]]–[[1914]] m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris [[1912]] m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. [[1910]]–[[1914]] m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. [[1913]] m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. [[1926]] m. įsteigta pieninė, [[1928]] m. – pašto agentūra. [[1928]] m. pastatytas Tautos kryžius, [[1950]] m. sudegintas, [[1989]] m. atstatytas. [[1931]] m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per TSRS okupaciją. [[1945]]–[[1948]] m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija. <ref>{{VLE|III|129|Vidmantas Daugintas ir kiti|Betygala}}</ref>▼
▲[[1706]]
[[1950]]–[[1995]] m. [[Betygalos apylinkė]]s centras, [[1950]]–[[1992]] m. kolūkio (specializacija – pienas ir mėsa) centrinė gyvenvietė. [[1948]] m. atidaryta [[biblioteka]], kultūros namai. [[2003]] m. patvirtintas [[Betygalos herbas]], pasodintas retųjų rūšių [[klevas|klevų]] skveras.▼
▲[[1908]]–[[1914]]
[[2012]] m. paskelbtas saugomu miestelyje augantis [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)|Mikalojaus Daukšos ąžuolas]].▼
▲[[1950]]–[[1995]]
▲[[2012]]
{{adm2|3}}
|