Komizmas gali atlikti vien pramoginę fukcijąfunkciją, tačiau dažniausiai jis virsta estetine socialinės [[kritika|kritikos]] forma. Tuo atveju komiškumas kelia ne tik juoką, bet, verčia susimąstyti, vertinti, daryti išvadas ir taip kelia net komizmui priešingas reakcijas: liūdesį, rimtumą, kartėlį. Pagal kritikos atvirumo, piktumo, subtilumo laipsnį skiriama keletas komizmo formų: [[humoras]], [[ironija]], [[satyra]], [[groteskas]].
Kaip kritikos priemonė ir netiesioginis estetinio idealo reiškimo būdas komizmas atlieka auklėjamąją fukcijąfunkciją.
