Aušros vartai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 212.122.95.87 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Jodkovska keitimas) Žyma: Atmesti |
papildyta |
||
Eilutė 21:
}}
'''Aušros vartai''' – statinys [[Vilnius|Vilniuje]], [[Aušros Vartų gatvė]]je, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų [[Vilnius|Vilniuje]], pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę [[Vilniaus gynybinė siena|Vilniaus gynybinės sienos]] vartai.<ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref>
Aušros vartuose įsikūrusioje [[Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia|Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje]] laikomas [[Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas|Šv. Mergelės Marijos paveikslas]], kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas.<ref>Aušros vartai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Ausros-vartai-67174]</ref>
Eilutė 37:
Medininkų arba Aušros vartai pirmą kartą paminėti 1514 m. [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] privilegijoje, [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] etmonui [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantinui Ostrogiškiui]] leidžiant Vilniuje statyti dvi cerkves.<ref name="Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė">Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė. Aušros Vartai (vadovas). Vilnius: Aidai, 2003. ISBN 9955-445-69-6.</ref>
Vartai pastatyti šiek tiek pasukus juos į pietryčius. Jie [[Gotika|Gotikinio stiliaus]]. Aušros arba Medininkų vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių arba dešimties) vartų Vilnių supusioje [[Vilniaus gynybinė siena|gynybinėje sienoje]], statytoje [[1503]]–[[1522]] m. Gynybinė siena jungėsi su vartų bokštu įstrižai priešinguose kampuose.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Vidas Poškus"/><ref name=" Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref>
Pradžioje pastatytas Aušros vartų gynybinis bokštas buvo su parapetu, atitvėrusiu šalmo pavidalo stogą, išorinėje pusėje virš įvažiavimo arkos buvo padarytos trys smailiaarkės nišos. 1610 m. vartų bokštas nukentėjo gaisro metu. Bokštas buvo restauruotas, spėjama, kad restauracijos darbams vadovavo Vilniaus pilininkas [[Petras Nonhartas]]. Gotikinis bokšto parapetas buvo pakeistas [[Renesansas|renesansiniu]] atiku. Atikas iš trijų pusių buvo išdekoruotas inkarais sujungtų arkų reljefu. Užmiesčio pusėje atike pavaizduoti du mitologiniai [[Grifas|grifai]], laikantys skydą su lietuvišku [[Vytis|Vyčiu]]. Virš įvažiavimo arkos XVII a. vietoj trijų nišų buvo įrengta įduba. Joje buvo nutapyta freska „Pasaulio išganytojas”, kurioje buvo pavaizduotas [[Jėzus Kristus]], laikantis pasaulio rutulį. Vietoj freskos tarpukario metu buvo pakabintas [[Lenkijos herbas|Lenkijos baltasis erelis]], sovietmečiu jį pakeitė metalinė saulė. Šiomis dienomis 2002 m. atidengta šiek tiek restauruota freska.<ref name="Vidas Poškus"/><ref name="Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė"/><ref name=" Morta Baužienė"/>
Aušros vartų gynybinis bokštas yra kvadratinis, trijų aukštų statinys, kampais įkomponuotas į gynybinę sieną. Jo sienų mūras yra 2 metrų, išorėje 2,6 metrų storio. Sienų mūras gotikinis iki viršutinių šaudymo angų, viršus - renesansinis. Pirmasis bokšto aukštas sudarytas iš cilindrinio skliauto arkos, skirtos įvažiavimui ir įėjimui. Joje buvo dveji dvivėriai vartai ir pakeliamos grotos. Antrame ir trečiame aukštuose įrengtos nišos šauliams su penkiomis šaudymo angomis.<ref name="Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė"/><ref name=" Morta Baužienė"/>
[[Civitates orbis terrarum| G. Brauno ir F. Hogenbergo]] plane Aušros vartai nupiešti iš viršaus, iš miesto pusės be koplyčios.<ref name="Vladas Drėma"/>
| |||