Kongo Demokratinės Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12:
== Belgų kolonija ==
{{main|Belgijos Kongas}}
[[File:MutilatedChildrenFromCongo.jpg|thumb|200px|Vaikai suluošinti valdant karaliui Leopoldui II]]
XIX a. pabaigoje po [[David Livingstone|Livingstono]] tyrinėjimų [[Belgijos kolonijinė imperija|belgai]], konkuruodami su [[Portugalija|portugalais]] pietuose ir [[Prancūzija|prancūzais]] šiaurėje atplėšė sau didelę dalį teritorijos, kuri tapo [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąja Kongo valstybe]], o vėliau – [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongu]].
Kongo Laisvoji valstybė buvo privati Belgijos karaliaus [[Leopoldas II Belgas|Leopoldo II]] kolonija, kurią jis valdė per nevyriausybinę organizaciją Tarptautinę Afrikos asociaciją (pranc. ''Association Internationale Africaine''). Leopoldas II buvo jos vienintelis akcininkas ir pirmininkas. Šiai valstybei priklausė visa dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija. Kongo Laisvoji valstybė tapo tarptautiniu skandalu XX a. pradžioje. Britų konsulo Rodžerio Keismento pranešimai lėmė kelių baltųjų suėmimą ir bausmę dėl žudynių per 1900 m. gumos rinkimo ekspediciją. Tarp jų buvo belgas, nužudęs 122 vietinius gyventojus. Tiksliai neaišku kiek žuvo žmonių. Pirmasis surašymas Konge įvyko tik [[1924]] m., tad sunku pasakyti kiek žuvo žmonių valdant Leopoldui II. 1904 m. Rodžeris Keismentas teigė, kad žuvo 10 mln. Kongo gyventojų. Jo teigimu dėl karo su vietiniais, bado, sumažėjusio gimstamumo, tropinių ligų šalis neteko daug gyventojų.<ref>[http://www.urome.be/fr2/reflexions/casemrepo.pdf Report of the British Consul, Roger Casement, on the Administration of the Congo Free State]</ref> Dėl visuomenės ir diplomatinio spaudimo Leopoldas II perdavė Kongo valdymą Belgijos vyriausybei [[1908]] m. [[lapkričio 15]] d.<ref>{{cite book|last1=Ewans|first1=Sir Martin|title=European atrocity, African catastrophe : Leopold II, the Congo Free State and its aftermath|date=2001|publisher=Curzon|location=Richmond|isbn=978-0700715893}}</ref> Pervadintą Kongą administravo Kolonijų ministerija.
Belgų valdymas rėmėsi „kolonijine trejybe“ (pranc. ''trinité colonial''); valstybės, misionierių ir privačių kompanijų interesais.<ref>{{cite book|ref={{harvid|Turner|2007}}|last1=Turner|first1=Thomas|title=The Congo Wars: Conflict, Myth, and Reality|date=2007|publisher=Zed Books|location=London|isbn=978-1-84277-688-9|edition=2nd}}</ref> Didelis kiekis belgų kapitalo atvyko į Kongą, o provincijos pradėjo specializuotis. Privatūs ir valstybės interesai buvo glaudžiai susiję. Vyriausybė panaikindavo steikus ir kitas vietinių pasipriešinimo formas. Priešingai nei britų ir prancūzų kolonijos, kur vietiniai vadai buvo paliekami, bet prižiūrimi kolonijinės administracijos, belgai valdė Kongą tiesiogiai. Taip pat Konge buvo stipri rasinė segregacija. Nepaisant įvairaus baltųjų, kurie atsikėlė į Kongą po Antro pasaulinio karo, socialinio statuso, jiems būdavo teikiama pirmenybė prieš juodaodžius vietinius.
XX a. viduryje Konge prasidėjo sparti urbanizacija ir kolonijinė valdžia pradėjo įvairias programas, kad Kongas taptų „pavyzdine kolonija“. Buvo daug pasiekta gydant tokias ligas kaip [[Afrikinė miegligė]]. Viena iš tokių programų pasekmių buvo juodaodžių viduriniosios klasės (pranc. ''Évolué'') atsiradimas miestuose. XX a. šeštame dešimtmetyje Konge buvo dvigubai daugiau darbininkų nei bet kurioje kitoje Afrikos kolonijoje. Kongo iškasenos, ypač [[Uranas (elementas)|uranas]], domino amerikiečius ir sovietus.<ref>{{cite book|last=Borstelmann|first=Thomas|ref={{harvid|Borstelmann|1993}}|title=Apartheid, Colonialism, and the Cold War: the United States and Southern Africa, 1945–1952|year=1993|publisher=Oxford University Press|location=New York|isbn=978-0-19-507942-5}}</ref>
== Nepriklausomybė ==
| |||