Marcelė Kubiliūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų

571 pridėtas baitas ,  prieš 5 mėnesius
papildymas
(pridėta fotografija)
(papildymas)
 
== Biografija ==
Gimė ūkininkųPanemunėlio šeimojevalsčiaus Tindžiulių kaime. Jos tėvai buvo apsišvietę ir tautiškumą puoselėjantys valstiečiai.<ref>{{Cite web | title = Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją | author = | work = naujas.rokiskis.lt | date = | accessdate = 2020-06-18 | url = http://naujas.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20200618090223/http://naujas.rokiskis.lt/lt/seniunijos/panemunelio-seniunija/pristatymas_4753.html | archivedate = 2020-06-18 }}</ref> Brolis visuomenės veikėjas [[Juozas Kubilius (1878)|Juozas Kubilius]]. Pirmieji mokytojai buvo kunigas [[Jonas Katelė]] ir [[knygnešys]] [[Juozas Otonas Širvydas]]. Nuo [[1905]] m. gyveno pas brolį, platino atsišaukimus, spaudą. Nuo [[1912]] m. dirbo [[Viltis (laikraštis)|laikraščio „Viltis“]] redakcijoje Vilniuje, baigė dviklasę lietuvių mokyklą, lankė „Saulės“ kursus. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais kartu su evakuojamomis mokyklomis atsidūrė [[Voronežas|Voroneže]]. Sergančią brolis Juozas parsivežė į [[Petrapilis|Petrapilį]], ten baigė gimnaziją ir buhalterijos kursus. Įsijungė į lietuvių visuomeninį gyvenimą. Lietuvių partijų suvažiavimo, kuriame svarstyta Lietuvos politinė ateitis, dalyvė. [[1918]] m. [[spalio 30]] d. su pabėgėlių ešelonu grįžo į Vilnių. Įsteigė pradžios mokyklą, kur darbininkų vaikai lietuviai mokėsi nemokamai.
 
[[1918]]-[[1925]] m. dirbo Lietuvos žvalgyboje. [[1919]] m. padėjo Petrui Vrubliauskui išimti iš [[P.O.W.]] štabo seifo slaptus lenkų dokumentus, tarp jų ir peoviakų rengiamo sukilimo Lietuvoje organizatorių šifrus, perdavė į Kauną. Tai padėjo likviduoti šią maištininkų organizaciją. [[1919]] m. laikraščio „[[Nepriklausomoji Lietuva]]“ atsakingoji sekretorė, redaktorė. {{šaltinis|{{ŽE|250}}}} Rūpinosi lietuvių kariais, patekusiais į nelaisvę ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais. Be to, ji kartu su savo bendraminčiais teikė Kaunui informaciją apie lenkų invazinės kariuomenės judėjimą, jos veiklą. Okupantai Marcelę sekė, jos ieškojo. Ji pakeitė savo vardą ir pavardę, tapo Elžbieta Banevičiūte ir dar 2 metus išgyveno Vilniuje. [[1922]] m. [[spalio 27]] d., gresiant suėmimui, pasitraukė iš Vilniaus, slaptai ties [[Salakas|Salaku]] perėjo [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacinę liniją]] ir nuvyko į Kauną.
12 389

pakeitimai