Alko Aukuro akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
pridėta kategorija: Salantų regioninio parko paveldas; įkelta Kultūros vertybių registro nuoroda
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
S nuotrauka
Eilutė 1:
{{Paminklas|foto = Alka_akmuo_2006.JPG
|plotis = 300
|fotoinfo = Alko Aukuro akmuo. 2006 m.
|herb =
|žeml =
Eilutė 12:
|priešpilis =
|naudotas = [[1 tūkstantmetis|I]] – [[2 tūkstantmetis|II tūkst.]]
|žvalgytas = [[1993]], [[1999]], [[2011]] m.
|tirtas =
|registro Nr. = {{kvrmc|12773}}, M262
}}
[[Vaizdas:Salantu regioninis parkas.png|left|100px]]
 
'''Alko akmuo''', vadinamas ''Aukuru'' (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – {{kvrmc|12773}}, senas registro kodas – M262, senas kultūros paminklo laikinosios apskaitos Nr. 304/2) – [[mitologinis akmuo]] šiaurės rytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Alkas (Kretinga)|Alke]] ([[Imbarės seniūnija]]), 1,31 km į vakarus nuo kelio {{KK169}}, kairiajame [[Alkupis (Erla)|Alkupio]] krante, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioniniame parke]].
 
== Akmuo ==
[[Riedulys|Akmuo]] statmeno, netaisyklingo [[ovalas|ovalo formos]], pilkšvai rusvos spalvos, smulkaus grūdėtumo, 1,2 m aukščio, 0,9–1,1 m storio. Viršūnė nuskelta, joje iškaltas 35 x 50 cm dydžio ir 5–10 cm gylio dubuo, kurios kraštai nusklembti.
 
Teritorijos plotas – 1,1 [[metras|m]]².
 
Į pietus – pietryčius nuo akmens prasideda [[Alko alkakalnis|alkakalnis (Alkos kalnas)]], 3130 m į šiaurės vakarusšiaurę yra [[Alko šaltinis|Jonikės šaltinis]], 25 m į šiaurės rytus išliko [[Alko Šventasis ąžuolas|Šventojo (Aukuro) ąžuolo]] kelmas.
[[Vaizdas:Alko senkelio pylimas 2018.JPG|thumb|rigth|300px|Pylimas palei senkelį ir šalia jo stūksantis akmuo su dubeniu (kairėje). 2018 m.]]
 
== Istorija ==
[[Tautosaka|Tautosakos]] duomenimis akmuo stovėjo [[pagonybė|pagonių]] šventykloje po [[ąžuolas|ąžuolu]], o po [[Žemaitijos krikštas|Žemaitijos krikšto]] šventykląnaikinant panaikinusšventyklą, buvo nuverstas nuo [[Alko alkakalnis|Alkos kalno]] ir stūksojokalvos jojos papėdėjepapėdėn. [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] I pusėje [[Salantai|Salantų]] apylinkės jaunimas per [[Joninės|Jonines]] ant akmens kurdavo Joninių šventės ugnį.
 
Akmuo su šalia esančiu [[Alko šaltinis|šaltiniu]] ir [[Alko Šventasis ąžuolas|Šventuoju ąžuolu]] sudarė [[Alko alkakalnis|Alkos kalno]] senovės pagonių šventyklos apeiginį-sakralinį kompleksą
 
[[1993]] m. įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų laikiną apskaitą (Ll. a. 304/2),<ref>Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1993-06-11 raštas Nr.01-7-518</ref> [[2003]] m. – įregistruotasregistruotas [[kultūros vertybių registras|nekilnojamųjų kultūros vertybių registro]] mitologinių vietų sąraše (M262),<ref>[[Valstybės žinios]] – 2004 m. sausio 21 d. – Nr. 11. – P. 100</ref> [[2005]] m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.<ref>[[Valstybės žinios]] – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034</ref>
 
[[2010]] m. akmuo buvo perkeltas į [[Alko alkakalnis|Alkos kalno]] pietrytinę dalį ir pastatytas viršūnėje gretašalia stogastulpio. [[2012]] m. grąžintas į pirminę vietą.
 
=== Padavimai ===
* Akmuo – pagonių šventyklos aukuras
* Ant akmens pagoniaipagonys aukojo dievams aukas
* Ant akmens rusenusi šventoji (amžinoji) ugnis
 
== Tyrimai ==
[[1993]] ir [[2011]] m. žvalgė [[Vykintas Vaitkevičius]], [[1999]] ir [[2011]] m. – [[Julius Kanarskas]].
 
== Literatūra ==