Opera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.222.36.240 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (WikiBayer keitimas) Žyma: Atmesti |
paveiksl. |
||
Eilutė 1:
:''Apie interneto naršyklę žiūrėkite – [[Opera (naršyklė)]].''
[[Vaizdas:Sydney opera house.jpg|thumb|''Sidney Opera House'' – garsus savo architektūra [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] operos pastatas]]
[[Vaizdas:I lituani.jpg|thumb|left|180px|Pirmos operos lietuviška tematika ''I Lituani'' (1874 m.) afiša]]▼
'''Opera''' ([[italų kalba|ital.]] ''opera'', {{la|opera}}) – sceninis [[Muzika|muzikinis]] veikalas. Tai didelės apimties, kelių dalių kūrinys, kuriame dalyvauja orkestras ir solistai. Dainuojama ir vaidinama su [[orkestras|orkestro]] pritarimu. Beje, draminė kalba dažnai dainuojama rečitatyvu.
eilutė 9 ⟶ 8:
== Operos numeriai ==
▲[[Vaizdas:I lituani.jpg|thumb|
# '' '''[[Arija]]''''' – tai svarbus operos numeris kurį atlieka solistas su orkestru. Tai pagrindinė veikėjų charakteristika.
# '' '''Ariozo''''' – tai mažesnis už ariją numeris, kurį atlieka solistas su orkestru.
eilutė 23 ⟶ 22:
'''''Opera buffa''''' – linksma, komiško tipo opera, XVIII a. tapo itin populiari. Tai buvo itališkos operos, kuriose vaidindavo keli komiški veikėjai. ''Opera buffa''siužete gausu intrigų, meilės nuotykių ir painių situacijų. Jose veikia ir kilmingieji, ir tarnai. Pirmąja ''opera buffa'' laikoma Džovanio Batistos Pergolezio (1710−1736) intermedija „Tarnaitė ponia“.
[[Vaizdas:Libretto of the first opera staged in Vilnius (1636).jpg|thumb|left|200px|XVII a.[[Vilnius|Vilniuje]] pastatytos operos „Elenos pagrobimas“ [[Libretas|libreto]] viršelis]]
== Opera Lietuvoje ==
XVII a. [[Lietuvos valdovų rūmai|Vilniaus Žemutinės pilies]] rūmuose pastatytos 3 italų operos - rūmų kompozitoriaus M. Scacchi "Elenos pagrobimas" (1636 m.), "Andromeda" (1644 m.), "Apviltoji Kirkė" (1648 m.) (visų operų libretus parašė V. Puccitelli). XVIII a. ir iki XIX a. pr. operos statytos Lietuvos didikų rūmų teatruose. 1785 m. gastroliavusios W. Boguslawskio trupės pagrindu buvo įkurtas viešasis teatras Vilniuje, tais pačiais metais - ir Klaipėdoje. Pirmoji nacionalinė lietuvių opera yra M. Petrausko "Birutė" (1906 m. pagal G. Landsbergio melodramą). 1924 m. Bostone muzikos mėgėjų pastatyta [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] opera "Eglė žalčių karalienė". Didelės įtakos lietuvių operos raidai turėjo 1920.12.31 [[Operos vaidykla (Kaune)|Operos vaidyklos]] Kaune parodyta [[Džiuzepė Verdis|Dž. Verdžio]] "Traviata", kuri skatino nacionalinių veikalų kūrimą. Nuo 1926 m. Valstybės operos spektaklius transliavo Kauno radiofonas. Iki antrojo pasaulinio karo buvo pastatytos šios lietuviškos operos: [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Birutė" (1921 m.), [[Jurgis Karnavičius (1884)|J. Karnavičiaus]] "Gražina" (1932 m. pastatyta 1933 m.) ir "Radvila perkūnas" (1936 m. pastatyta 1937 m.), A. Račiūno "Tyrs talismanai" (1935 m., pastatyta 1936 m.), [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Eglė" (J. Dambrausko redakcija, pastatyta 1939 m.). 1931 m. sukurta V. Bacevičiaus "Vaidilutė". Kaip ir daugelyje šalių, šios pirmosios nacionalinės operos buvo romantinės krypties. Karo metais vienintelė pastatyta lietuviška opera - S. Šimkaus "Kaimas prie dvaro" ("Pagirėnai" 1941 m., pastatyta 1942 m.).
▲XVII a. [[Lietuvos valdovų rūmai|Vilniaus Žemutinės pilies]] rūmuose pastatytos 3 italų operos - rūmų kompozitoriaus M. Scacchi "Elenos pagrobimas" (1636 m.), "Andromeda" (1644 m.), "Apviltoji Kirkė" (1648 m.) (visų operų libretus parašė V. Puccitelli). XVIII a. ir iki XIX a. pr. operos statytos Lietuvos didikų rūmų teatruose. 1785 m. gastroliavusios W. Boguslawskio trupės pagrindu buvo įkurtas viešasis teatras Vilniuje, tais pačiais metais - ir Klaipėdoje. Pirmoji nacionalinė lietuvių opera yra M. Petrausko "Birutė" (1906 m. pagal G. Landsbergio melodramą). 1924 m. Bostone muzikos mėgėjų pastatyta [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] opera "Eglė žalčių karalienė". Didelės įtakos lietuvių operos raidai turėjo 1920.12.31 [[Operos vaidykla (Kaune)|Operos vaidyklos]] Kaune parodyta [[Džiuzepė Verdis|Dž. Verdžio]] "Traviata", kuri skatino nacionalinių veikalų kūrimą. Nuo 1926 m. Valstybės operos spektaklius transliavo Kauno radiofonas. Iki antrojo pasaulinio karo buvo pastatytos šios lietuviškos operos: [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Birutė" (1921 m.), [[Jurgis Karnavičius (1884)|J. Karnavičiaus]] "Gražina" (1932 m. pastatyta 1933 m.) ir "Radvila perkūnas" (1936 m. pastatyta 1937 m.), A. Račiūno "Tyrs talismanai" (1935 m., pastatyta 1936 m.), [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] "Eglė" (J. Dambrausko redakcija, pastatyta 1939 m.). 1931 m. sukurta V. Bacevičiaus "Vaidilutė". Kaip ir daugelyje šalių, šios pirmosios nacionalinės operos buvo romantinės krypties. Karo metais vienintelė pastatyta lietuviška opera - S. Šimkaus "Kaimas prie dvaro" ("Pagirėnai" 1941 m., pastatyta 1942 m.).
[[Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG|thumb|Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), elitinė Lietuvos scena. Rūmai stovi pačiame Vilniaus centre]]
Pokario metais operą sukūrė A. Klenickis ("Prie Nemuno" 1951 m.. II redakcija, pastatyta Klaipėdos liaudies operos teatre), A. Račiūnas ("Marytė" 1953 m., "Saulės miestas" 1965 m.), V. Baumilas ("Paskenduolė" 1957 m., pastatyta 1958 m. Kaune). Daugiausia operų sukūrė [[Vytautas Klova|V. Klova]] ("Pilėnai" 1955 m., "Vaiva" 1957 m., "Duktė" 1960 m., "Du kalavijai" 1965 m., "Amerikietiškoji tragedija" 1968 m., "Ave vita" 1974). Operų, dažniausiai istorine tema, sukūrė J. Juzeliūnas ("Sukilėliai" 1957 m., sovietinės cenzūros uždrausta, pastatyta tik 1977 m.), B. Dvarionas ("Dalia" 1958 m., 1985 m. sukurtas TV filmas). Pirmąją satyrinę operą sukūrė B. Gorbulskis ("Frank Kruk" 1959 m., pastatyta Kaune). Pokario Lietuvoje operinę muzikinės kalbos raidą bei tematiką nulėmė sovietinė ideologija. Nors komunistino režimo ideologiniai reikalavimai trikdė modernios stilistikos raidą lietuvių kompozitorių operose, tačiau ilgainiui nusistovėjo repertuaro pusiausvyra, buvo sukurta naujų lietuvių kompozitorių operų. ▼
[[Vaizdas:Muzikinis teatras 2006-06-10.jpg|thumb|Valstybinis Kauno muzikinis teatras]]
▲Pokario metais operą sukūrė A. Klenickis ("Prie Nemuno" 1951 m.. II redakcija, pastatyta Klaipėdos liaudies operos teatre), A. Račiūnas ("Marytė" 1953 m., "Saulės miestas" 1965 m.), V. Baumilas ("Paskenduolė" 1957 m., pastatyta 1958 m. Kaune). Daugiausia operų sukūrė [[Vytautas Klova|V. Klova]] ("Pilėnai" 1955 m., "Vaiva" 1957 m., "Duktė" 1960 m., "Du kalavijai" 1965 m., "Amerikietiškoji tragedija" 1968 m., "Ave vita" 1974). Operų, dažniausiai istorine tema, sukūrė J. Juzeliūnas ("Sukilėliai" 1957 m., sovietinės cenzūros uždrausta, pastatyta tik 1977 m.), B. Dvarionas ("Dalia" 1958 m., 1985 m. sukurtas TV filmas). Pirmąją satyrinę operą sukūrė B. Gorbulskis ("Frank Kruk" 1959 m., pastatyta Kaune). Pokario Lietuvoje operinę muzikinės kalbos raidą bei tematiką nulėmė sovietinė ideologija. Nors komunistino režimo ideologiniai reikalavimai trikdė modernios stilistikos raidą lietuvių kompozitorių operose, tačiau ilgainiui nusistovėjo repertuaro pusiausvyra, buvo sukurta naujų lietuvių kompozitorių operų.
Daugiausia operos žanro kūrinių pastatyta [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre]], [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno muzikiniame teatre]], [[Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras|Klaipėdos muzikiniame teatre]]. Netradicine muzikine dramaturgija, ryškiu psichologizmu, didesniu simfonizmu išsiskiria V. Paltanavičiaus "Kryžkelėje" (1967 m.) ir V. Laurušo "Paklydę paukščiai" (1967 m.). Ieškant žanro įvairovės, buvo sukurta A. Rekašiaus opera oratorija "Šviesos baladė" (1970 m.), B. Kutavičiaus opera poema "Strazdas - žalias paukštis" (1980 m.), A. Bražinsko "Kristijonas" (1983 m.)
| |||