|
[[Vaizdas:Kyrgyzstan - Alatau mountains.jpg|thumb|240px|Tian Šanis Kirgizijoje]]
[[Vaizdas:Yardangs in the Tsaidam Desert.jpg|thumb|240px|Jardangai Caidamo įduboje (Kinija)]]
Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – [[Siberija|Sibiro plokštė]] (žemyno šiaurėje), [[Kinijos-Korėjos plokštė]], [[Pietų Kinijos plokštė]] (rytuose), [[Indijos plokštė]] (pietuose), [[Arabijos plokštė]] (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš pietų ir vakarų juosia vėlyvojo [[proterozojus|proterozojaus]] ir ankstyvojo [[paleozojus|paleozojaus]] konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra [[Pabaikalė]], [[Sajanai]], [[Jenisiejaus kalvagūbris]], [[Kuznecko Alatau]], [[Kalnų Altajus]], didesnioji [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajaus]], [[Changajus|Changajaus]] ir [[Tanu Ola|Tanu Olos]] dalis. Kaledonidų yra vidurio Kazachstane, Tian Šanio šiaurėje, pietryčių ir centrinėje Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu [[intruzija|intruzijų]]. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: [[Kuznecko įduba|Kuznecko]], [[Minusinsko įduba|Minusinsko]], [[Tuvos dubuma|Vidurio Tuvos]]; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t. y. [[devonas|devone]], [[karbonas|karbone]] ir [[permas|perme]]. Hercinidai eina plačiu lanku: [[Taimyro pusiasalis|Taimyras]], [[Uralo kalnai|Uralas]], [[Kazachstanas]], [[Salairo kalvagūbris]], [[Altajaus kalnai|Altajus]], [[Tian Šanis]], [[Kunlunas]], [[Nanšanas]]. Vakarų Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs [[mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių pusiasalio, Sichote Alino, Indokinijos pusiasalio kalnai. Jų raukšles kerta [[granitas|granitų]] intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.
Azijos rytinis pakraštys yra tektoniškai aktyvus, nes įeina į Eurazijos ir Ramiojo vandenyno litosferos plokščių sandūros (subdukcijos) zoną. Šioje zonoje Ramiajame vandenyne yra gilių povandeninių lovių ([[Kurilų–Kamčiatkos lovys|Kurilų–Kamčiatkos]], Japonijos, Bonino, [[Marianų įduba|Marianų]], [[Filipinų lovys|Filipinų]]), ties kuriais vandenyno [[litosferos plokštė]] stačiu kampu grimzta (7–8 cm per metus) ir panyra po Eurazijos žemyno kraštu iki 600 km gylio. Tai sukelia viso Azijos rytinio pakraščio seisminį ir vulkaninį aktyvumą. Dėl to žemyne formuojasi didžiulės vulkaninių kalnų grandinės, o vandenyne, netoli Azijos krantų – salų lankai. Panašūs tektoniniai ir kalnodaros procesai vyksta ir Azijos pietrytiniame pakraštyje, kur Indijos vandenyno plokštė panyra po Azijos pakraščiu palei [[Sundos lovys|Sundos povandeninį lovį]]. Žemyno viduje yra [[riftas|riftų]]; į pietus nuo Rytų Sibiro yra Baikalo riftų sistema (apie 2000 km), kurios didžiausioje įduboje telkšo Baikalas.<ref name=vle />
|
